lacesso

lacess|o, ere, īvī (iī), ītum
Veiksmažodis, 3 asmenuotė. Skiemenys: BLA (3)

Sirvydas 1642
- Draźnię kogo, Irrito, exulcero, exacerbo, laceſſo, exaſpero, Kibinu.
- GAbam. Inquieto, laceſſo, vexo. Kibinu.
- Nagábam kogo, Inquieto, laceſſo, ſolicito, tento, vexo. Kibinu, liećiu.
- Napomykam kogo, powod daię. Inuito, do anſam, laceſſo. Paſiundźiu, parodźiu budu.
- wyzywam ná rękę, Prouoco ad pugnam, laceſſo, iſzwadinu vnt runkos.
- Zákłádam ſię z kiem o co, Sponſionem facio, ſponſione laceſſo, łaźinuoſi.

Daukantas 1838
- Lacesso, is, ssivi, ssitum, ssere, kibinte, ùrdinte.

Jokantas 1936
- lacesso, sīvī, sītum 3 [intens. iš senov. lacio „vilioti“, kaip facesso iš facio, capesso iš capio].
  a) erzinti, kiršinti, gundyti, puldinėti, neduoti ramybės, vilioti aliquem ferro, i proelio; iniūriā lacessiti maiores nostri bella gesserunt; *deos precibus įkyrėti maldavimais; ad pugnam L; *equus pede lacessit fores beldžia į duris; *aera lacessita sole nušviestas; †pax lacessita sutrikdyta taika.
  
  b) sukelti, iššaukti, pradėti *ignota bella, *pugnam, *ferrum (kautynes), sermones.

Kuzavinis 2007
- lacess|o, ere, īvī (iī), ītum vt
  1. érzinti, kìršinti; kélti vaidùs, nedúoti ramýbės; puldinė́ti (aliquem ferrō C; aliquem bellō L);
  
  2. sukélti, pradė́ti (pugnam L); ~ere ferrum V griẽbtis giñklo, pradė́ti kautynès;
  
  3. smõgti, sudúoti, daužýti; equus pede ~it forēs O arklỹs kanópomis dúoda į̃ durìs