Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • loc|us, ī m
  • Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), vyriškoji, bendrinis. Skiemenys: BB (2)
  • Sirvydas 1642
    • Blech. Solarium, locus in quo tela inſolatur. Drobiabaltine, wieta kur drobi baltina.
    • Bywam gdźie częſto. Ventito ſæpius aliquò, aliquem locum frequento, ſeu reuiſo. Daźnay kur eſmi tunkiey, łunkau kuriu wietu.
    • Fánt, zakład. Solutio rebus loco pecuniæ. Hinc Fántámi płaćić. Soluere rebus. Aźumokieijmas dayktays ne pinigays.
    • Gorzyſte mieyſce. Mõtoſus locus, montana, orũ. Kałnuotas.
    • Gośćinne, Locarium, pretium manſionis, penſio pro loco in quo quis diuerſatus eſt. Mokieſtis nuog ſtoweimo padwarioy.
    • Káłuźá, row błociſty. Lama, æ, cænoſus locus. Kłanas.
    • Kátownia, Carnificina, ſupplicij locus. Płaktuwe, bauſtuwe.
    • Kazálnicá. Suggeſtum, ſuggeſtus, us, ſuperior locus, roſtra, orum. Sakitinićia Diewo źodźio, mokſlinićia.
    • Lekárnia, Locus vbi ægri curãtur. Gidituwe.
    • Miáſto kogo, Loco vel in loco alicuius, vice, pro parente, &c. habere Wieton ko, aźu ku turet.
    • Miáſto kogo, Loco vel in loco alicuius, vice, pro parente, &c. habere Wieton ko, aźu ku turet.
    • Mieyſce Locus. Wieta.
    • Námieſtniká obieram. Subſtituo, ſuppono, ſufficio in locum alterius. Iſtatau, aprinku kitu vnt bukłes, vnt wietos kieno
    • Nieoſádzony, gdźie oſady niemaſz. Incultus locus, regio, &c. Negiwenama wieta, ſzalis.
    • Nierownia, Salebra, inæqualis locus. Neliguma.
    • Nierowny, Salebroſus, inæqualis, fragoſus, iniquus locus. Ne ligus.
    • Nieślachćić, Plebeius, ignobili & obſcuro loco natus. Ne boiaras.
    • Niſkąd, Nullo ex loco. Iźniekur.
    • Niźina, Depreſſior locus. Ziemawiete, źema wieta.
    • Obrucháć co, Quaſſare, labefactare, mouere loco. Pawiſkint, paklibint.
    • Oczyśćialnia, Purgatorius locus. Maźgotuwe, nupłauſtuwe.
    • okreſzony, Terminatus, finitus, circumſcriptis locis. Apſkirſtas.
    • Oſobność, Receſſus, vs ſolitudo, anachoreſis, locus ſine arbitris. Ipati wieta ipatiſte.
    • Pierwey. Priùs, primò, priore loco. Pirm.
    • plac potyczki, Acies, cãpus, ſtatio, locus pugnæ. Wieta kariones, karionawite.
    • plac do czego, do mowy, ect. Campus dicendi, locus, ſtadium, arena. Wieta.
    • pochodźiſtość ná doł. Decliuitas, deuexitas loci, cliuus Subſt: Accliuitas. Nuołayda.
    • podniebie ná dworze, Dium, ſubdialis locus. Oras.
    • Przerwa, Abruptum, n. præcipitium, abruptus locus, prærupta rupes, &c. pranaſzas.
    • portowy, port maiący, Portuoſus locus, &c.
    • pośiadam kogo, Prior ſedeo, præcedo aliquem loco. pirm ko ſedźiu.
    • poſzanowánie, Obſerua[t]io, dignatio, trop: Pondus, numerus, locus pagarba.
    • poty, do tego mieśća. Hucuſq[ue], vſq[ue] eo, eatenus, ad id locorum. Tołay.
    • poyrzenie weſołe, Amænus locus, Ramu, rami wieta.
    • Prowadzę ſię, przeprowadzam ſię, Migro ex vrbe, commuto locum, ſedem, Gabinuoſi.
    • Prowadzenie ſię, Migratio, mutatio ſedis, loci. Gabenimaſis.
    • przechodzę przez co, Tranſeo per locum, peruado, tranſcendo, pereymi.
    • Przećiąg placu, ábo czaſu, Interuallum, ſpatium, interſtitium temporis, vel loci. Terpuwiete ir terpumete.
    • Przeſtáwiam, Transfero de loco in locum. perkielu.
    • Przeſtáwiam, Transfero de loco in locum. perkielu.
    • przodkuię w czym, Obtineo principatum, primum locum habeo. pirmas eſmi.
    • Rozſtępuią ſię ludźie komu, Cœtus in duas partes diuiſus locum, tranſitũ dat alicui, Prałeydźia.
    • Stoczyſtość, Deuexitas loci. Nuołayda.
    • ſtrzechá, Subtegulaneus locus. Paſtogis.
    • Sypány, Congeſtitius locus. Piłtas.
    • Tameczny, Indidem, indigena illius loci, Ti eſſus, ti gimis.
    • Tamźe, Ibidem, in ijſdem locis. Tigi, tinaygi.
    • Tárgowiſko, Forum, locus negotiationis. Turgawićios.
    • Tuteczny, Indigena huius loci. ćiabuwis.
    • Vrodzony zacnie. Summo loco natus, genere & nobilitate primus. Aukſztos gimines.
    • vſtępuię komu, daię mieyſce. Cedo locum, do locum, Atſiſtoiu.
    • vſtępuię komu, daię mieyſce. Cedo locum, do locum, Atſiſtoiu.
    • Wakuie iáki vrząd, Vacat locus iudice, &c. Tuśćia wieta nuog wireſnibes, etc.
    • Zagranicze, Extra fines locus, Aźurubeźiaus.
    • zápiecek, Locus retro fornacem. Aźupećis.
    • záprzątam co, Occupo locum, coanguſto impedimentis, aźuimu wietu kokiu.
    • zárzecze, Locus tranſflumen. aźupis.
    • záśiadam mieſce, Locum capio, occupo. aźuſedu wietu.
    • záſtępuię mieyſce, Occupo locum, compleo loca. aźuimu wietu.
    • Zdrowość, Salubritas loci. Sweyka wieta.
    • zganiam precz, Depello loco, abigo. Nuwarau ſzalin.
  • Jokantas 1936
    • locus, ī m, pl. apie vietoves loca, rečiau locī
      1)
      a) vieta pugnare e superiore loco; in aequo loco; loco movere; loca superiora aukštumos; castris locum capere; locum dare; suis locis (į tam tikras pozicijas) sagittarios mittebat; dicere, agere de l. superiore apie kalbėtoją arba teisėją; ex inferiore l. apie vedantį teisme bylą; ex aequo l. senate arba privatiniame pasikalbėjime.
      b) butas, gyvenimas locum sub terra fecerunt N; primum locum aedium tenuit L apsigyveno; *devenere locos laetos laimingųjų buveinė.
      c) vietovė, pl. apylinkė Megaris qui locus non est longe a Syracusis; opportunitas locorum; locorum angustiis clausi N; loca incolere; *loca nocte late tacentia apylinkė paskendusi nakties tylumoje.
      d) vieta, pozicija aliquem loco deicere; loco cedere; se loco tenere išsilaikyti savo pozicijoje; apie tam tikrą vietą, kurioje kas randasi: profecti ex loco; consistens in loco; *verba movere loco išbraukti.
      2) trop.
      a) vieta eilėje primo, secundo l. viena, antra, pirma, paskui; priore, posteriore l. dicere; ut loco dicat (senator), id est rogatus iš eilės; loco arba in loco tinkamoje vietoje.
      b) visuomeninė padėtis, rangas, vieta principem (secundum) locum obtinere; contenderant de locis dėl rango; loco movit signiferos degradavo; hunc locum tenuit apud Philippum N; filii loco esse; eodem loco aliquem habere statyti lygiomis; nullo loco aliquem numerare niekais laikyti; plebs servorum habetur loco; Tanaquil summo loco nata L; infimo loco natus; honesto loco natus; equester locus.
      c) padėtis, laipsnis res est (in) eo loco; multis locis (daugeliu atžvilgių) nostrorum hominum ingenia soleo admirari; in eum locum ventum est iki tam laipsniui; hoc, eo, quo l. šiuo punktu, atžvilgiu.
      d) proga, galimumas hoc loco non praetereunda est gravitas Lacedaemoniorum; regi multis locis fidelis N; probandae virtutis locus; l. nocendi; quaerere l. seditionis L.
      e) knygoje: vieta, skyrius, mintis, dėsnis omnes philosophiae loci; honestatis quattuor loci; is locus perpurgatus est a nobis duobus libris; alter erat locus cautionis antras punktas.
      3) trop. laikas ad id locorum tai is vir SL iki tam laikui; ad locum L tuoj, čia pat; postea loci S po to, toliau; in loco, loco tinkamu laiku.
  • Kuzavinis 2007
    • loc|us, ī m
      1. vietà; stare ~ō V stovė́ti viẽtoje; ~us superior C pakilì vietà; cēdere ~ō S arba dare ~um alicuī Te užléisti kám viẽtą; quō ~ī arba quō ~ō C, T kokiojè viẽtoje, kur̃; fīliī ~ō esse C bū́ti viẽtoj sūnaũs; medicīnae ~ō esse Se vartóti kaĩp váistą; nūllō ~ō numerāre C niẽko nevértinti; nunc meus ~us est Se dabar̃ màno eilė̃;
      2. prk. visuomenìnė padėtìs, rángas, pãreigos, pareigýbė, tarnýba, vietà (senātōrius C); aliquem ~ō movēre Cs pašãlinti ką̃ ìš užimamõs viẽtos;
      3. kar. pozìcija; sē ~ō tenēre Cs išsilaikýti sàvo pozìcijoje; ~um relinquere Cs palìkti pozìcijas;
      4. bùtas, buveĩnė, bū̃stas; ū́kis, valdà; ~um sub terrā facere N įsireñgti buveĩnę põ žemè;
      5. vietóvė; krãštas; fertilitās ~ī Cs krãšto derlingùmas; suō ~ō pugnāre Cs kovóti tiñkamoje vietóvėje;
      6. pl. ~ī (knygoje) vietà, dalìs, skỹrius; ìštrauka, fragmeñtas; teiginỹs, mintìs; omnēs philosophiae ~ī C vìsos filosòfijos dalỹs; ~ī commūnēs C beñdrosios viẽtos, bendrì teiginiaĩ;
      7. prk.
      1) padėtìs, bū́klė; ãtžvilgis; servōrum ~ō habērī C bū́ti vergų̃ padėtyjè; multīs ~īs C daũgeliu ãtžvilgių; hōc ~ō C šiuõ ãtžvilgiu;
      2) próga, galimùmas; ~um dare suspiciōnī C dúoti prógą įtarùmui;
      3) laĩkas; in ~ō H (tiñkamu) laikù; interea ~ī Pl, Te tuõ tárpu; postea ~ī S põ tõ; ad ~um L tùčtuojau, nedel̃siant