- lucto
- luctor
- lūctuōsē
- lūctuōsus
- lūctus 1
- lūctus 2
- lūcubrātio
- lūcubrātiuncula
- lūcubrātōrius
- lūcubro
- lūcubrum
- lūculentē
- lūculenter
- lūculentia
- lūculentitās
- lūculentus
- Lūcullānus
- Lūcullēus
- Lūculliānus
- Lūcullus
- lūculus
- Lucumo
- lucunculus
- lucūns
- Lūcus
- lūcus 1
- lūcus 2
- lūcusta
- lūdia
- lūdibriōsē
- lūdibriōsus
- lūdibrium
- lūdibundus
- lūdicer
- lūdicrē
- lūdicrum
- lūdicrus
- lūdificābilis
- lūdificātio
- lūdificātor
- lūdifico
- lūdificor
- lūdīmagister
- lūdio
- lūdius
- lūdo
- lūdus
- luēs
- Lugdūnēnsis
- Lugdūnum
- << >>
- 1. lūc|us, ī m
- Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), vyriškoji, bendrinis. Skiemenys: LB (2)
- Sirvydas 1642
-
Gay. Nemus, ſaltus, lucus. Goius.
-
- Jokantas 1936
- lūcus, ī m [luceo] miško aikštė; kuriam nors dievaičiui pašvęstas gojus, miškelis caesis sanctissimis lucis; Lūcus (Augusti) miestas in Gallia Narbonensi.
- Kuzavinis 2007
- 1. lūc|us, ī m [lūceo] 1. šventà giráitė C, J;2. poet. girià V
- 1. lūc|us, ī m [lūceo]