Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • lup|us, ī m
  • Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), vyriškoji, bendrinis. Skiemenys: BB (2)
  • Sirvydas 1642
    • Chmiel. Lupulus, lupus ſalictarius Apwiniey.
    • Odſzczekáć co, Canis latratu abigit furem, lupum. &c. Atłoia ſzuo wagi.
    • Oſtrowidz źwierzę, Lynx, f. lupus ceruarius. Aſztraregis.
    • ſzczuka, Lucius, lupus fluuiatilis. Lideka.
    • wilczę, wilczątko. Catulus lupi. wilkitis.
    • wilk, Lupus, wilkas.
  • Jokantas 1936
    • lupus, ī m [cnf. λύκος] vilkas *cautus l. metuit foveam; *l. numerum non curat neša avis, kad ir paskaitytas; priežodis: lupus in fabula T apie netikėtai atvykstantį asmenį, apie kurį ką tik buvo kalbėta; committere ovem lupo T vilkui pavesti kaimenę ganyti; *ambiguus l. vilkatekys, žmogus vilku pasivertęs; trop.
      a) jūros vilkas.
      b) gaisrinis kablys.
      c) = frena lupata aštrūs žąslai.
  • Kuzavinis 2007
    • lup|us, ī m
      1. zool. vil̃kas PM, L, Ph; ◊ ~us in fābulā Te vil̃ką mìnim – vil̃kas čià; ~us nōn cūrat numerum ovium V ir̃ žénklintą ãvį vil̃kas nẽša; ~um auribus tenēre Te laikýti vil̃ką ùž ausų̃, t. y. bū́ti kebliojè padėtyjè; hāc urget ~us, hāc canis H čià ur̃zgia vil̃kas, õ teñ – šuõ, t. y. ir̃ čià, ir̃ teñ pavojìnga;
      2. prk.
      1) zool. vil̃kžuvė, jū́rų vil̃kas Co, H, M;
      2) ãštrūs žą́slai O, St;
      3) tech. kablỹs L;
      4) vėl. pjūklẽlis, rañkinis pjū́klas Pa;
      5) bot. apynỹs PM