mēta

mēt|a, ae f
Daiktavardis, 1 linksniuotė (taisyklinga), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LB (2)

Sirvydas 1642
- Gránicá, Limes, confinium, terminus, finis, regio, meta. Siena, rubeźius, gałas, kraſztas.
- Kámień młyńſki ſpodni, Meta. Akmuo melnićios girnu apatinis.
- Kończáta rzecz. Conus, Turbo, meta. Smaylibe.
- Kopá śiáná, Meta feni. Kupetijs, kugis śieno.
- Stog śiána, Meta feni, Kugis, kupetis śieno.
- Trafiam do celu, Contingo metam, collimo, ferio. Atatinku.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- mēta, ae f
  a) piramidė †petra in modum metae erecta; *metas imitata cupressus.
  
  b) smailu galu stulpas cirke, pasukimo ženklas ir drauge tikslas važiuojantiems lenktynių *meta fervidis evitata rotis; *optatam cursu metam contingere.
  
  c) trop.
  
  α) pasukimo punktas *metas lustrare Pachyni apvažiuoti P-no iškyšulį; *nox mediam caeli metam contigerat buvo vidūnaktis; *sol ex aequo metā distabat utrāque buvo vidūdienis.
  
  β) galas, tikslas, siena longarum viarum; *metas dati pervenit ad aevi; *metam vitae tangere; *meta rerum = fines imperii.

Kuzavinis 2007
- mēt|a, ae f
  1. kū́gis; piramìdė L, O;
  
  2. kùpeta, káugė; fēnum exstruere in ~ās Co sukráuti šiẽną į̃ kùpetas;
  
  3. stul̃pas (smailiagalis stulpas cirke, posūkio ženklas); ~am rotīs ēvitāre H neužkliudýti rãtais stul̃po; ◊ ad ~ās haerēre C užkliū́ti ùž stul̃po, t. y. patìrti nesė̃kmę;
  
  4. prk.
  
  1) pósūkio tãškas; mediam ~am caelī nox contigerat V naktìs bùvo pasíekusi dangaũs vìdurį, bùvo vidùrnaktis;
  
  2) ribà, pabaigà; tìkslas; ~ās pōno V pažymiù ribàs; ~a vītae O gyvẽnimo pabaigà; properāre ad ~am O skubė́ti į̃ tìkslą