minuo

minu|o, ere; minuī, minūtum
Veiksmažodis, 3 asmenuotė. Skiemenys: BBA (3)
Susiję: minuī; minūtus

Sirvydas 1642
- Oſzczędzam czego, Parco, remitto, minuo śikſztau-iu.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- minuo, uī, ūtum 3 [cnf. μινύ-ω, μινύ-θ-ω „mažinu“; minor, minus]
  a) smulkinti, skaldyti *ramalia tecto detulit et minuit; *mullum in singula pulmenta supjaustyti į gabalus.
  
  b) mažinti sumptus civitatis; *tu cave, ne minuas rem praleisti turtą; †pretium frumenti minutum ad ternos nummos nukrito; trop. maiestatem populi R. per vim; controversias švelninti; religionem N niekinti; refl. se m. arba ties. m. ar minui mažėti minuente aestu per atoslūgį; †pretium minuit.
  
  c) trop. silpninti, siaurinti consul minutus vulnere L; curas carmine; cupiditates, *libidinem; potestatem tribuniciam.

Kuzavinis 2007
- minu|o, ere; minuī, minūtum vt [2. minus]
  1. smùlkinti; skáldyti; ~ere līgna O skáldyti málkas;
  
  2. mãžinti; ~ere sumptūs C mãžinti ìšlaidas; sē ~ere arba pass. ~ī mažė́ti;
  
  3. prk.
  
  1) sil̃pninti (senectūs H; mājestātem populī C); pass. ~ī silpnė́ti; memoria ~itur C atmintìs silpnė́ja; minūtus vulnere L nusil̃pęs dė̃l žaizdõs;
  
  2) siaũrinti, (ap)ribóti (potestātem tribūniciam L);
  
  3) paneĩgti (opīniōnem C); švel̃ninti (contrōversiās C); išsklaidýti (suspiciōnem C);
  
  4) jur. atim̃ti; pass. ~ī netèkti, praràsti; ~ī capite Dig netèkti piliẽčio téisių; speī minūtus L prarãdęs vìltį