- monōdia
- Monoecus
- monogamia
- monogamus
- monogramma
- monogrammus
- monomachia
- monomachus
- monopodium
- monopōla
- monopōlium
- monotropus
- monoxylum
- mōns
- mōnstrābilis
- mōnstrātio
- mōnstrātor
- mōnstrātus 1
- mōnstrātus 2
- mōnstrifer
- mōnstrificē
- mōnstrificus
- mōnstro
- mōnstrōsus
- mōnstrum
- mōnstruōsē
- mōnstruōsus
- montāna
- montānī
- montānus
- Montānus
- monticola
- monticulus
- montifer
- montivagus
- montōsus
- montuōsa
- montuōsus
- monubilis
- monumentārius
- monumentum
- Mopsopia
- Mopsopius
- Mopsopus
- Mopsus
- mora 1
- mora 2
- mōra 3
- mōrālis
- mōrālitās
- << >>
- mōnstr|um, ī n
- Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), niekatroji, bendrinis. Skiemenys: LB (2)
- Jokantas 1936
mōnstrum, ī n [cnf. monstro]
1) dievų nurodymas, stebuklingas ženklas, stebuklas monstra fiunt P; *signum dedit Tritonia monstris; quia ostendunt, portendunt, monstrant, praedicant, ostenta, portenta, monstra, prodigia dicuntur gera ir bloga prasme.2) trop.a) baisus sutvėrimas, ermas, baubas, baidas immanissimum ac foedissimum; *monstra veneni bjaurūs nuodai; *monstra deūm Egipto dievai su žvėrių galvomis; m. atque prodigium (apie Katiliną); *remove vera monstra Medūzos galva.b) neregėtas, neįtikėtinas dalykas monstra dicere, narrare, nuntiare; non mihi iam furtum, sed m. ac prodigium videbatur su inf.
- Kuzavinis 2007
- mōnstr|um, ī n [moneo] 1. dievų̃ žénklas; stebuklìngas žénklas; stebùklas Ct, V, C;2. prk.1) pabáisa, baidỹklė, baũbas (horrendum V); apsigìmėlis (mulieris Pl);2) nebū́tas dáiktas, neį̃tikimas dalỹkas, kvailỹstė; narrāre ~a C pãsakoti ìš pir̃što išláužtus dalykùs
- mōnstr|um, ī n [moneo]