- neopum
- neōtericus
- nepa
- nēpenthes
- Nepesīnī
- Nepesīnus
- nepeta
- Nepete
- Nephelaeus
- Nephelē
- Nephelēis
- nephrītis
- Nepōs
- nepōs
- nepōtālis
- nepōtātus
- nepōtor
- nepōtulus
- neptis
- Neptūnālia
- Neptūnius
- Neptūnus
- nēquam
- nēquāquam
- neque
- nequedum
- nequeo
- nēquicquam
- nēquidquam
- nēquior
- nēquiquam
- nēquissimē
- nēquissimus
- nēquiter
- nēquitia
- nēquitiēs
- Nērēis
- Nērēius
- Nerētum
- Nēreus
- Nerio
- Nēris
- Nēritius 1
- Nēritius 2
- Nēritos
- Nero
- Nerōnēus
- Nerōnia
- Nerōniānus
- Nerōnius
- << >>
- nequ|eo, īre, īvī (iī), ītum
- Veiksmažodis, netaisyklinga asmenuotė (kaip queo). Skiemenys: BBA (3)
- Sirvydas 1642
-
Niemogę czego czynić. Non poſſum, nequeo, non valeo, non queo. Ne galu. - Neobrotny, Qui verti nequit. Nopſukus.
- Nie z śiádły. Quod coagulari nequit. Neſuſłegtas.
- Wydźiwić ſię nie mogę, Satis mirari nequeo. Iſzſiſtebet negalu.
-
- Daukantas 1838
- Nequ[e]o, is, ivi, ire, negalù.
- Jokantas 1936
- ne-queo, īvī (iī) 4 (imperf. nequibat S) negalėti, nepajėgti proelio adesse nequibat S; su pass. inf. nequitur comprimi PS.
- Kuzavinis 2007
- nequ|eo, īre, īvī (iī), ītum [3. ne + queo] negalė́ti, neįsténgti, nepajė̃gti; ~eo, quin fleam Pl àš negaliù never̃kti