nervus

nerv|us, ī m
Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), vyriškoji, bendrinis. Skiemenys: LB (2)

Sirvydas 1642
- Brząkam ná ſtronách. Elicio ſonos neruorum, chordas pulſo, tango. Skumbinu vnt ſtrunu.
- Cięćiwá. Neruus. Tetiwa.
- Kurcz, Spaſmus, conuulſio neruorum. Meſzlunkis.
- Oſłabieć, Laſſari, laſſeſcere, relangueſcere, remittere neruos. Nuwargſtu, paiłſtu.
- Páraliź, Paralyſis, f. reſolutio neruorum, ſidus, ſiderrio membrorum. Stabas.
- Pęto ná ręce, Manicæ, neruus brachialis. puntis runku.
- Silę ſię, Intendo neruos, contendo omnibus viribus, Iź pećiu ku darau.
- źyła, Nervus. Giſła.
- źyłká w liśćiu, Fibra, vena, neruus. Giſłełes lapo.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- nervus, ī m [cnf. νευρά, νεῦρον]
  1) sausgyslė, raumuo hoc ali vires nervosque confirmari putant; nervi, a quibus artus continentur.
  
  2) styga omnes voces, ut n. in fidibus, sonant; taip pat: lanko arba svaidomosios mašinos timpa.
  
  3)
  
  a) diržas pančioti nervo vinctus P; trop. kalėjimas nervis teneri L; eximere de nervo cives L.
  
  b) oda skydams aptraukti.
  
  4) trop. (pl.) smarkumas, jėga omnibus n. contendere; opibus ac nervis uti turtais bei galia; *sine nervis esse, quidquid composui; nervi oratorii; taip pat: gyvybės jėga, svarbiausias variklis, akstinas, esminis dalykas coniurationis L; omnes n. virtutis elidere; n. omnes urbis exsecare; vectigalia esse n. rei publicae.

Kuzavinis 2007
- nerv|us, ī m
  1. gýsla, saũsgyslė C; nèrvas Ce, PM;
  
  2. stygà; ~ōs pellere C užgáuti stygàs; pl. ~ī C stỹginis instrumeñtas;
  
  3. (lanko) templė̃, tìmpa V, O; prk. lañkas; ērumpit ~ō sagitta V ìšlekia ìš lañko strėlė̃;
  
  4. óda, káilis T;
  
  5. dir̃žas; pánčiai; prk. kalė́jimas; in ~īs tenērī L bū́ti laĩkomam kalė́jime;
  
  6. prk.
  
  1) jėgà, stiprýbė; omnibus ~īs contendere C sténgtis ìš visų̃ jėgų̃;
  
  2) vãromoji jėgà, ãkstinas; ~ī conjūrātiōnis L są́mokslo vãromoji jėgà