nūntio

nūnti|o, āre, āvī, ātum
Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LBA (3)

Sirvydas 1642
- Obwieſzcźam co komu. Nuncio, denuncio, annuncio, apporto nunciũ, &c. Naśinu, gierdenu.
- opowiádam ſię komu, Nuntio, ſignifico me exire velle, &c. Apſiſakau.
- oznaymuię, Significo, nuntio, denuntio, perfero, edoceo, notum facio. apſakau, duomi źiniu.

Daukantas 1838
- Nun[t]io, as, avi, atum, are, praneszû.

Jokantas 1936
- nūntio 1 [nuntius] pranešti, paskelbti eius verbis salutem tibi nuntio perduodu tau jo pasveikinimą; aliquid Romam, in Italiam; libertus de morte uxoris nuntiavit; su nom. arba acc. c. inf. adesse eius equites nuntiabantur; nuntiatur piratarum naves esse in portu; su ut, ne; su neties. kl.; nuntiato L į žinią (†su acc. c. inf.).

Kuzavinis 2007
- nūnti|o, āre, āvī, ātum vt [1. nūntius] pranèšti, dúoti žìnią; paskélbti (bellum L); pagársinti (aliquid L); salūtem alicuī ~āre C pérduoti kám svéikinimą; bene ~ās Te tù nešì gẽrą žìnią