Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • oblig|o, āre, āvī, ātum
  • Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: ABA (3)
  • Susiję: obligātus
  • Sirvydas 1642
    • Obowięzuię kogo, Obligo, obſtringo, alligo aliquem ſtipulatione. Apriſzu ku.
    • Obowięzuię ſię, Adſtringo meam fidem, obligo me, interpono fidem meam. Apſi-imu kam.
    • Obwięzuię co, Circũligo, circumuincio, obligo, obſtringo, circumnecto. Apiriſzu ku.
    • powinienem co czynić. Obligor, teneor, debeo, incumbit hoc mihi, Turiu, kałtas eſmi darit.
    • Waruię co czego, Caueo alicui, obligo me nexu Apſiimu kam.
    • Zadaię náiemnikowi, Arraboni do, arrabone obligo, do arram. Aźuduomi ſumdinikuy, etc.
    • zápiſuię ſię komu, Cautionem facio, chirographo me obligo. Aźuſiraſzau kam.
    • záwięzuię co, Obligo, præligo, connecto. aźuriſzu ku.
    • zniewalam kogo ſobie, zwyćięźam, Deuincio, obligo, obſtringo, Apgalu ku ſaw.
  • Jokantas 1936
    • ob-ligo 1
      1)
      a) pririšti *Prometheus obligātus aliti prikaltas ir atiduotas paukščiui kankinti.
      b) trop.
      α) daryti kaltu, kaltinti populum Romanum scelere; pass. kaipo refl. obligari fraude impiā pasidaryti kaltu.
      β) surišti, uždėti pareigą, padaryti privalomu, įpareigoti militiae sacramento aliquem; *obligata dapes Jovi pasižadėtas; aliquem sibi beneficio, liberalitate; obligari foedere L; interrogati, quo pignore fidem obligaturi essent kokiu laidu laiduos; *obligor, ut aš esu priverstas; fortuna me vobis obligavit surišo mane su jumis.
      γ) įkeisti fortunas suas; praedia soluta et obligata laisvi ir apsunkinti skolomis; o. fidem užtikrinti žodžiu.
      2) aprišti, aptverti vulnus, bracchia, oculos; epistulam P surišti.
  • Kuzavinis 2007
    • oblig|o, āre, āvī, ātum vt [ob + ligo]
      1. aprìšti (vulnus C); užrìšti (oculōs Se); surìšti (brāchia T); prirìšti (aliquem C);
      2. įpareigóti (aliquem L); susaistýti (aliquem beneficiō C);
      3. (pa)káltinti (aliquem scelere C); pass. ~ārī C nusikal̃sti;
      4. įkeĩsti, užstatýti; fortūnās suās ~āre C užstatýti sàvo tur̃tą;
      5. įsipareigóti, prižadė́ti, dúoti žõdį H;
      6. jur. įpareigóti Ulp