obscūro

obscūr|o, āre, āvī, ātum
Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LLA (3)

Sirvydas 1642
- Niepamiętny, dawny. à memoria propter, vetuſtatem remotus, obliuione deletus, cuius memoria tempore obſoleuit, euanuit, obſcurata eſt. Notmenamas.
- Záćimia ſię ſłońcę. Deficit ſol, obſcuratur, Saułe aźutimſta.
- Záćimiam, Obſcuro, obſtruo luminibus, opaco, v. Zaſłániam.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- obscūro 1 [obscurus]
  1)
  
  a) užtemdyti luce solis lumen lucernae obscuratur; luna opposita soli eius lumen obscurat; *aethera pennis.
  
  b) apdengti, paslėpti nox tenebris coeptus nefarios obscurat.
  
  2) trop.
  
  a) apie kalbą: užtemdyti, padaryti neaiškiu aliquid dicendo; litteram neaiškiai ištarti.
  
  b) padaryti nežymiu, sumažinti reikšmę, pašalinti iš atminties memoria obscurata est; alicuius famam, nomen; consuetudo, quam obscurari volunt; alicuius laudes obscurat oblivio; Fortuna res cunctas ex lubidine celebrat obscuratque S; *vocabula obscurata pasenėjusios.

Kuzavinis 2007
- obscūr|o, āre, āvī, ātum vt [obscūrus]
  1. (už)témdyti, aptémdyti; pass. ~ārī blaũstis (sīdera PM);
  
  2. apdeñgti, paslė̃pti (magnitūdinem perīculī C);
  
  3. prk.
  
  1) neáiškiai pasakýti (aliquid C); padarýti neáiškų (vōcem Q);
  
  2) palìkti šešė́lyje, aptémdyti (veterēs triumphōs Lcn); užtušúoti (nōmina E);
  
  3) darýti nežìnomą, išmèsti ìš atmintiẽs; ~āta vocābula H pasẽnę žõdžiai