obsīgno

obsīgn|o, āre, āvī, ātum
Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LLA (3)

Sirvydas 1642
- Káncelaria, Officina diplomatica, ſcribendorũ & obſignandorum diplomatum, cancellaria tabularium, archium, vel archiuum. Kancelari-a, raſztinićia karaliſzkie.
- Kánclerſtwo, Annuli cura, ſcilicet regalis aut Reip: Diplomatum ſcribendorũ & obſignandorum munus. Kancelieriſte.
- Pieczętuię liſt. Obſigno, conſigno, ſigillo literas. pećietiju.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- ob-sīgno 1
  a) dėti antspaudą, antspauduoti epistulam, lagoenas; publico signo dėti valstybės antspaudą; †litteras anuli gemmā.
  
  b) pridėti antspaudą prie dokumento, tvirtinti antspaudu kaipo liudininkas tabulas testamenti, testamentum; tu tabellis obsignatis agis mecum tu su manim elgies, lyg tartum mes rašytume dokumentą.

Kuzavinis 2007
- obsīgn|o, āre, āvī, ātum vt [ob + sīgno]
  1. dė́ti añtspaudą, antspaudúoti (epistulam C);
  
  2. pridė́ti añtspaudą priẽ dokumeñto, tvìrtinti añtspaudu (testāmentum C);
  
  3. prk.
  
  1) suteĩkti (fōrmam verbīs Lu);
  
  2) paskìrti (tria agrī jugera VM)