- obstetrīcius
- obstetrīco
- obstetrīx
- obstinātē
- obstinātio
- obstinātus
- obstino
- obstipēsco
- obstīpus
- obstita
- obstitī
- obstitum
- obstitus
- obsto
- obstrāgulum
- obstreperus
- obstrepitāculum
- obstrepito
- obstrepo
- obstrictē
- obstrictus
- obstrigillātor
- obstrigillo
- obstringo
- obstrūctio
- obstruo
- obstupefacio
- obstupefīo
- obstupendus
- obstupeo
- obstupēscendus
- obstupēsco
- obstupidus
- obstupuī
- obsum
- obsuo
- obsurdātus
- obsurdēfacio
- obsurdēsco
- obsūtus
- obtaedēscit
- obtēctus
- obtegēns
- obtego
- obtemperanter
- obtemperātio
- obtempero
- obtendo
- obtenebrātio
- obtenebrēsco
- << >>
- obstrūcti|o, ōnis f
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LLBA (4)
- Sirvydas 1642
-
zátkanie czego, Obſtructio, obturatio aźukimśimas.
-
- Jokantas 1936
- obstrūctio, ōnis, f [obstruo] užstatymas, užtvėrimas.
- Kuzavinis 2007
- obstrūcti|o, ōnis f [obstruo] 1. užstãtymas, užtvėrìmas, uždãrymas; prk. apsimetìmas C;2. vėl. kliū́tis, kliuvinỹs Ar
- obstrūcti|o, ōnis f [obstruo]