- obstrigillo
- obstringo
- obstrūctio
- obstruo
- obstupefacio
- obstupefīo
- obstupendus
- obstupeo
- obstupēscendus
- obstupēsco
- obstupidus
- obstupuī
- obsum
- obsuo
- obsurdātus
- obsurdēfacio
- obsurdēsco
- obsūtus
- obtaedēscit
- obtēctus
- obtegēns
- obtego
- obtemperanter
- obtemperātio
- obtempero
- obtendo
- obtenebrātio
- obtenebrēsco
- obtenebro
- obtentus 1
- obtentus 2
- obtero
- obtestātio
- obtestor
- obtēxī
- obtexo
- obticentia
- obticeo
- obticēsco
- obtigī
- obtineo
- obtingo
- obtinnio
- obtinuī
- obtorpeo
- obtorpēsco
- obtorqueo
- obtrectātio
- obtrectātor
- obtrecto
- << >>
- obtemper|o, āre, āvī, ātum
- Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LLBA (4)
- Sirvydas 1642
-
poſłuſzny ieſtem, Obſequor, obedio, obtempero, morem gero alicui. Kłauſau.
-
- Daukantas 1838
- Obtempero, as, avi, atum, are, kłausau.
- Jokantas 1936
- ob-tempero 1 būti klusniam, klausyti, pasiduoti alicuius voluntati, parentibus, magistratibus, imperio populi Romani; si mihi esset obtemperatum.
- Kuzavinis 2007
- obtemper|o, āre, āvī, ātum vi [ob + tempero] bū́ti (pa)klusniám, klausýti, paklùsti (alicuī Te, C); pataikáuti (cupiditātī alicūjus C)