- obtrūsus
- obtudī
- obtueor
- obtulī
- obtundo
- obtūnsus
- obtuor
- obtūrāmentum
- obtūrātio
- obturbo
- obtūro
- obtūsē
- obtūsiangulus
- obtūsitās
- obtūsus
- obtūtus
- obumbro
- obūnctus
- obuncus
- obundo
- obustus
- obvāgio
- obvallo
- obvenientia
- obvenio
- obventio
- obverbero
- obversor
- obverto
- obviam
- obvigilo
- obvio
- obvius
- obvolūtio
- obvolūtus
- obvolvo
- obvorto
- oc-
- occa
- occaeco
- occallātus
- occallēsco
- occano
- occanto
- occāsio
- occāsiuncula
- occāsus 1
- occāsus 2
- occātio
- occātor
- << >>
- obven|io, īre; vēnī, ventum
- Veiksmažodis, 4 asmenuotė. Skiemenys: LBBA (4)
- Jokantas 1936
ob-venio, vēnī, ventum 4
1) ateiti, atvykti kur, su dat. in tempore pugnae obveniam L.2)a) pasitaikyti, atsitikti *occasio; vitium consuli obvenit (bedarant auspicijas) L.b) tekti pecunia hereditate; provincia alicui sorte; qui iudices reo obvenerint; Syria Scipioni obvenit; pars castrorum ad defendendum.
- Kuzavinis 2007
- obven|io, īre; vēnī, ventum vi [ob + venio] 1. ateĩti, atvỹkti; in tempore ~īre pugnae L laikù atvỹkti į̃ kautynès;2. pasitáikyti, atsitìkti, įvỹkti; occāsio ~it Pl pasitáiko próga;3. (ati)tèkti (prōvincia alicuī sorte C)
- obven|io, īre; vēnī, ventum vi [ob + venio]