- obtūtus
- obumbro
- obūnctus
- obuncus
- obundo
- obustus
- obvāgio
- obvallo
- obvenientia
- obvenio
- obventio
- obverbero
- obversor
- obverto
- obviam
- obvigilo
- obvio
- obvius
- obvolūtio
- obvolūtus
- obvolvo
- obvorto
- oc-
- occa
- occaeco
- occallātus
- occallēsco
- occano
- occanto
- occāsio
- occāsiuncula
- occāsus 1
- occāsus 2
- occātio
- occātor
- occavus
- occecinī
- occēdo
- occento
- occentus
- occēpī
- occepto
- occeptus
- occessī
- occidēns 1
- occidēns 2
- occīdēns 3
- occidentālis
- occīdī 1
- occidī 2
- << >>
- occallēsc|o, ere; calluī
- Veiksmažodis, 3 asmenuotė. Skiemenys: LLLA (4)
- Sirvydas 1642
-
Drętwieię, twárdnieię. Occaleſco, calleo, cõcalleo, indureſco. Stimpu, kietu tumpu.
-
- Jokantas 1936
- oc-callēsco, calluī 3 [incoh. iš 1. calleo] darytis storaodžiu, sukietėti *os occallescit rostro virsta snukiu; trop. darytis nejautriu, atbukusiu.
- Kuzavinis 2007
- occallēsc|o, ere; calluī vi [ob + calleo] 1. gáuti núospaudas; sukietė́ti; sudir̃žti; darýtis storaõdžiam Pl;2. prk.1) darýtis nejautriám Co;2) darýtis atspariám, grū́dintis (longā patientiā PJ)
- occallēsc|o, ere; calluī vi [ob + calleo]