- occino
- occipio
- occipitium
- occiput
- occīsio
- occīsor
- occīsus
- occlāmito
- occlūdo
- occlūsus
- occo
- occoepī
- occrēsco
- occubitus 1
- occubitus 2
- occubo
- occubuī
- occucurrī
- occulco
- occulo
- occultātē
- occultātio
- occultātor
- occultātus
- occultē
- occultim
- occulto 1
- occultō 2
- occultum
- occultus
- occuluī
- occumbo
- occupātio
- occupātus
- occupo
- occurro
- occursāculum
- occursātio
- occursio
- occursito
- occurso
- occursus 1
- occursus 2
- Ōceanicus
- Ōceanis
- Ōceanītis
- Ōceanus
- Ocella
- ocellātī
- ocellātus
- << >>
- 1. occult|o, āre, āvī, ātum
- Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LLA (3)
- Sirvydas 1642
-
Kryię co, Occulto, occulo, abſcondo, Aźuſłepiu, iźdemi, aźumetu, apwoźiu. - Ochylam co, kogo. Extenuo crimen, occulto, circumueſtio dictis rem. Apdungſtau.
- Pokrywam ſwoie cnoty, Diſlimulo, occulto, tego, condo, iram, Apwoźiu ſawo darbus.
- Taię czego, Occulto, tego, cœlo. ſłepiu.
- Taię ſię, Deliteſco, occultor. ſłepiuoſi.
-
- Daukantas 1838
- Occulto, as, avi, atum, are, slepù, kliestù.
- Kuzavinis 2007
- 1. occult|o, āre, āvī, ātum vt [int. iš occulo] 1. slė̃pti, slapstýti, paslė̃pus laikýti; ~āre sē silvīs L slapstýtis miškuosè; stēllae ~antur C žvaĩgždės pasìslepia;2. prk. laikýti paslaptyjè (cōnsilium C)
- 1. occult|o, āre, āvī, ātum vt [int. iš occulo]