offendo

offend|o, ere; fendī, fēnsum
Veiksmažodis, 3 asmenuotė. Skiemenys: LLA (3)
Susiję: offēnsus 1

Sirvydas 1642
- Nápadam ná co, Incido, impingo, offendo in aliquid Vźpuołu vnt ko.
- Nayduię co, Reperio, offendo, inuenio, comperio. Rundu ku.
- Obraźam kogo, Lædo aliquem, offendo. Paźieydźiu ku.
- Obraźam ſię, Offendor, lædor, durius aliquid accipio. Paſiźieydźiu.
- ſzwankuię, Offendo, labor, titubo. źieydźiuoſi.
- záſtáię co, Offendo, deprehendo. Rundu, nuſeku.
- záwádzam o co, Impingo axem, offendo. aźukludźiu.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- of-fendo, fendī, fēnsum 3 [cnf. de-fendo]
  I. trans.
  
  1)
  
  a) suduoti, sutrenkti, sumušti oflenso scuto praebuit sonitnm L *pede offenso užgavęs koją; *vocis offensa imago atsimušąs aido garsas.
  
  b) trop. netikėtai užtikti ką, susidurti su kuo, rasti omnes imparatos N; multos inimicos apud inferos; eundem bonorum sensum; rem publicam perturbatam; agros inanes.
  
  2)
  
  a) sužeisti, sutrenkti, užgauti latus vehementer; trop. pass. si aliquid esset offensum nepasisektų; nullum casum exspectans, quo offendi posset kad galėtų nukentėti.
  
  b) trop. įžeisti, užgauti ita vixit, ut offenderet sciens neminem; statuae populi oculos animosque offendunt; *medicis (dat.) offendi pykti.
  
  II. intr.
  
  1) susimušti, susitrenkti į ką *dens offendit solido; puppis in scopuiis offendit.
  
  2) trop.
  
  a) turėti žalos, patekti į nelaimę, nukentėti naves offenderunt nukentėjo; bis apud iudices offendisti buvai nuteistas; in exercitu culpā ducis est offensum.
  
  b) sukelti nepasitenkinimą, nusikalsti, padaryti klaidą, neapsižiūrėti in eo offenderat, quod patriae male consuluerat N; in eodem genere alios reprehenduni. in quo ipsi offenderunt; apud plebem.
  
  c) būti kuo nepatenkintam, turėti kam prikišti ką in aliquo, in re; aliquid in aliquo; si in me aliquid offendistis jei manyje radote ką smerktina.
  
  d) apie daiktus: kelti pasipiktinimą ne quid ipse offendam; consulare nomen offendit.

Kuzavinis 2007
- offend|o, ere; fendī, fēnsum [ob + *fendo]
  1. vt
  
  1) sudúoti, sutreñkti, sumùšti (caput L);
  
  2) prk. susidùrti, susitìkti; užklùpti, ràsti; ~ere aliquem imparātum C užklùpti ką̃ ìš netýčių;
  
  3) sužeĩsti, užgáuti (pedem O); (pa)keñkti (stomachum PM);
  
  4) prk. įžeĩsti, užgáuti; animum in aliquō ~ere C jaũstis kienõ įžeistám;
  
  2. vi
  
  1) susimùšti, susitreñkti (į ką); sudùžti; nāvēs ~ērunt Cs laivaĩ sudùžo;
  
  2) prk.
  
  a) nukentė́ti, patìrti nesė̃kmę; apud jūdicēs ~ere C pralaimė́ti bỹlą teismè; in exercitū offēnsum est Cs kariúomenė patýrė nesė̃kmę;
  
  b) nusikal̃sti; padarýti klaĩdą, suklýsti, apsirìkti, neapsižiūrė́ti (in aliquā rē C, Cs);
  
  c) bū́ti nepaténkintam, priekaištáuti; sī in mē aliquid ~īstīs C jéi manyjè rãdote ką̃ smer̃ktina;
  
  d) kélti nepasiténkinimą (pasipìktinimą); ~ere apud plēbem C sukélti plebė́jų nepasiténkinimą