- parito
- pāritor
- paritūrus
- Parium
- Parius 1
- Parius 2
- parīx
- parma
- Parma
- parmātus
- Parmenidēs
- Parmēnsēs
- Parmēnsis
- parmula
- parmulārius
- Parnāsis
- Parnāsius
- Parnāsus
- paro 1
- paro 2
- paro 3
- parochia
- parochiālis
- parochiānus
- parochus
- paroecia
- paroecus
- paronomasia
- parōnychia
- parōnychium
- Paropamisadae
- Paropamisiī
- Paropamisus
- paropsis
- Paros
- parōtis
- parra
- Parrhasia
- Parrhasis
- Parrhasius 1
- Parrhasius 2
- parricīda
- parricīdālis
- parricīdāliter
- parricīdium
- parrus
- pars
- parsī
- parsimōnia
- parsūrus
- << >>
- paroch|us, ī m
- Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), vyriškoji, bendrinis. Skiemenys: BBB (3)
- Jokantas 1936
parochus, ī m [πάροχος]
a) romėnų pašto stoties šeimininkas, kurs už tam tikrą valstybės nustatytą mokestį turėdavo duoti butą ir išlaikymą keliaujantiems magistratams ir pasiuntiniams.b) trop.α) *namų šeimininkas.β) †bažnytinėje kalboje klebonas parochi in Ecclesia nunc dicuntur, qui curam animarum suscipiunt.
- Kuzavinis 2007
- paroch|us, ī m [gr.] 1. smùklininkas, pãšto stotiẽs šeiminiñkas (valstybės sąskaita privalėjęs suteikti keliaujantiems pareigūnams patalpą ir maistą) C, H;2. namų̃ šeiminiñkas H;3. bažn. klebõnas Eccl
- paroch|us, ī m [gr.]