propior, ius, gen. -ōris ir sup. proximus 3 [prope] a) erdvėje:
artimesnis, arčiau esąs pons; su
acc. propior Rhenum; su
dat. Germanis;
subst. *propiora arčiau esančios vietos.
b) laiko bėgyje: artimesnis, paskesnis
*propior leto;
*propior fit vesper;
subst. veniunt ad propiora.
α) panašesnis †Armenii similitudine morum Partinis propiores; propius est vero
L; quae sceleri propiora sunt.
β) artimesnis giminystės atžvilgiu
*p. gradu sanguinis.
γ) artimesnis, patikimesnis, palankesnis, ankstesnis societas,
*amicus; sua sibi pericula p. esse quam mea;
†irae quam timori.
δ) tinkamesnis, patogesnis supplemento Latium propius esse
L; alius portus huic aetati propior.
a) erdvėje:
labai artimas, artimiausias proximum iter erat per Alpes; in proxima oppida se recipiebant; su
dat. villae urbi proximae; su
abl. proxumi Hispaniā Mauri sunt
S; su
acc. proximus mare; Ubii proximi Rhenum incolunt gyvena prie pat Reino;
subst. proximum, ī
n artumas, kaimynystė in proximo urbis
L; proxima Illyrici artimiausios vietos;
proximī, ōrum
m arčiausiai esantieji, gyvenantieji, artimiausieji.
b) laiko ir eilės atžvilgiu: paskutinis p. anno; p. censor ante me; artimiausias p. post Lysandrum; se proximo die castra moturum.
α) arčiausiai stovįs, labai glaudžiai susijęs aetate proximus
N; secunda persona, proxima Epaminondae;
subst. m pl. artimieji giminės;
†palydovai.
β) labai panašus id deo p. est;
*ficta sint p. veris.
