- prōvīsus 2
- prōvīvo
- prōvocābilis
- prōvocātio
- prōvocātīvus
- prōvocātor
- prōvocātrīx
- prōvoco
- prōvolo
- prōvolvo
- provorsus
- prōvulgo
- proximē 1
- proximē 2
- proxīmī
- proximitās
- proximo 1
- proximō 2
- proximum
- proximus 1
- proximus 2
- proxum-
- proxumus
- prūdēns
- prūdenter
- prūdentēs
- prūdentia
- Prūdentius
- pruīna
- pruīnōsus
- prūna
- prūniceus
- prūnum
- prūnus
- prūrīginōsus
- prūrīgo
- prūrio
- prūriōsus
- prūritus
- Prūsa
- Prūsēnsēs
- Prūsiās
- Prūssia
- Prutēnī
- prytanēum
- prytanis
- prytanīum
- PS
- psallo
- psalma
- << >>
- prūdent|er
- Prieveiksmis. Skiemenys: LLB (3)
- Sirvydas 1642
-
opátrzenie, Conſideratè, prouidè, circumſpectè, prudenter. Su apiwayzdu. - Roſtropnie, Prudenter, peritè, dextrè. Su nuomoniu.
-
- Jokantas 1936
- prūdēns, entis (adv. -enter) su comp. ir sup. [iš providens] 1)a) numatąs †Celsus doli prudens repressit suos.b) sąmoningas, žinodamas p. et sciens hoc feci; *quos ego prudens praetereo.2)a) prityręs, gudęs, gerai susipažinęs ut prudentes cum imperitis manum conserant S; rei militaris N, locorum L; in iure civili; ad consilia; su inf.; su acc. c. inf.; subst. †prūdentēs, ium m teisių žinovai.b) apdairus, protingas, išmintingas hoc ei visum est prudentissimum N išmintingiausia; prudentissima civitas Atheniensium; disputavit multa prudenter.
- Kuzavinis 2007
- prūdent|er adv. [prūdēns] (comp. ~ius C, sup. ~issimē C) protìngai, išmintìngai C, S