- reprehēnsus
- reprēndo
- repressē
- repressī
- repressio
- repressor
- reprimo
- reprobātio
- reprobo
- reprobus
- reprōmīsī
- reprōmissio
- reprōmitto
- rēpsī
- rēptātus
- rēptīcius
- rēptile
- rēptilis
- rēpto
- rēptus
- repūbēsco
- repudiātio
- repudio
- repudiōsus
- repudium
- repuerāsco
- repugnāns
- repugnanter
- repugnantia 1
- repugnantia 2
- repugnātio
- repugnātōrius
- repugno
- repulī
- repulsa
- repulsōrius
- repulsus 1
- repulsus 2
- repungo
- repūrgo
- reputātio
- reputo
- requiēs
- requiēsco
- requiētus
- requiēvī
- requīrito
- requīro
- requīsīta
- requīsītio
- << >>
- repudi|um, ī n
- Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), niekatroji, bendrinis. Skiemenys: BBBB (4)
- Sirvydas 1642
-
Rozwod máłźeńſtwá, Diuortium, repudium. Perſkirimas.
-
- Jokantas 1936
- re-pudium, iī n [pudet] 1) atmetimas, nepriėmimas, atstūmimas.2) susižadėjimo arba moterystės ardymas, persiskyrimas, santykių nutraukimas †r. renuntiare P; †r. dicere (pagal formulę res tuas tibi habeto!). NB. repudium — vienašališkas moterystės ryšių nutraukimas iš vyro pusės, divortium išsiskyrimas abiem pusėm susitarus.
- Kuzavinis 2007
- repudi|um, ī n [re + pēs] 1. atmetìmas, nepriėmìmas; atstūmìmas Pl;2. skyrýbos, sántuokos panaikìnimas Ju
- repudi|um, ī n [re + pēs]