rōstrum

rōstr|um, ī n
Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), niekatroji, bendrinis. Skiemenys: LB (2)

Sirvydas 1642
- Dźiubas. Roſtrum. Snukis.
- Kazálnicá. Suggeſtum, ſuggeſtus, us, ſuperior locus, roſtra, orum. Sakitinićia Diewo źodźio, mokſlinićia.
- Kluię, Ferio roſtro. Káłu ſnukiu.
- Nos ptaſzy, Roſtrum auium. Snukis paukśćiu.
- Oſtrze, Acies, acumen roſtri. Aſzmenies.
- Paſzczęka, Fauces, roſtrum canum, &c. os. paźundes.
- Pyſk, Roſtrum, proboſcis ericij, &c. Snukis.
- Pyſzcze w źiemi, Roſtro ſus terram ruit, roſtrat. Knayſo kiaułe
- Wykluło ſię kurczę. Excuſſi pulli, percudit pullus ouum roſtro Iſzſikało wiſztelis, iſzſiſkela.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- rōstrum, ī n [rodo]
  1) paukščių snapas, kitų gyvulių snukis, šiurkščiai kalbant apie žmogų — prusna.
  
  2) trop.
  
  a) karo laivo snapas, geležim apkaustytas, kuriuo gindavosi nuo priešų arba pramušdavo jų laivus.
  
  b) pryšakinė laivo dalis, laivo nosis.
  
  c) pl. kalbėtojų tribūna forume, papuošta snapais laivų, kuriuos 338 pr. Kr. romėnai buvo atėmę iš antiatų contionari conantem de rostris deduxit; in arba pro rostris tribūnoje; escendere in rostra.

Kuzavinis 2007
- rōstr|um, ī n [rōdo]
  1. snãpas (avium C); straubliùkas (apis PM); prùsnos (hominis Pt); snùkis (canis O); šnìpas, knyslė̃ (suis C);
  
  2. smaigalỹs (vomeris PM);
  
  3. prk.
  
  1) ròstras, kãro laĩvo snãpas (metalu apkaustytas povandeninis taranas priešo laivams pramušti) C, L, Cs;
  
  2) laivãpriekis, laĩvo pirmagalỹs V;
  
  3) pl. ~a kalbė́tojų tribūnà fòrume (papuošta snapais laivų, romėnų atimtų iš nugalėtų antiečių); ēscendere in ~a C įlìpti į̃ tribū̃ną; in ~īs litterās recitāre L tribū̃noje skaitýti láišką; ē ~īs Vr ìš tribū̃nos;
  
  4) pl. ~a liáudies susirinkìmas H, Se