- Sabellus
- Sabīna
- Sabīnī
- Sabīnum
- Sabīnus 1
- Sabīnus 2
- Sabis
- Sabrīna
- sabulētum
- sabulōsus
- sabulum
- saburra
- saburro
- Sacae
- sacal
- saccāria
- saccārius 1
- saccārius 2
- saccellus
- saccharītēs
- saccharum
- sacco
- sacculārius
- sacculus
- saccus
- sacellum
- sacer
- sacerdōs
- sacerdōtālis
- sacerdōtium
- sacerdōtula
- sācōma
- sacrāmentum
- Sacrānī
- Sacrānus
- sacrārium
- sacrātus
- sacrēs
- sacricola
- sacrifer
- sacrificālis
- sacrificātio
- sacrificātor
- sacrificiālis
- sacrificium
- sacrifico
- sacrificulus
- sacrificus
- sacrilegē
- sacrilegium
- << >>
- sacc|us, ī m
- Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), vyriškoji, bendrinis. Skiemenys: LB (2)
- Sirvydas 1642
-
Kápá ktorą bráctwá naboźne w proceſſyách noſzą. Saccus cuculatus, ſagum cucullatum. Apwałkałas proceſſijoſe neśioiamas. - Koſz do cedzenia. Fiſcus vimineus, ſaccus vinarius. Koſztuwis.
- wor, Saccus, Mayſzas
- Trzos, Ventrale, ſaccus, ćieraſłas.
-
- Daukantas 1838
- Saccus, ci, m. kulys, sakwas, maiszùs.
- Jokantas 1936
- saccus, ī m [σάκκος] maišas ire ad saccum P imti elgetauti.
- Kuzavinis 2007
- sacc|us, ī m maĩšas; krepšỹs H, PM etc.: ◊ ad ~um īre Pl im̃tis krẽpšio, t. y. pradė́ti elgetáuti