- sarsī
- sartāgo
- sartor 1
- sartor 2
- sartrīx
- sartus
- sat
- sata
- satāctus
- satagito
- satagius
- satago
- satanās
- satēgī
- satelles
- satiās
- Satīcula
- Satīculānī
- Satīculānus
- Satīculus
- satietās
- satillum
- satine
- satin’
- satio 1
- satio 2
- satira
- satiricus 1
- satiricus 2
- satis
- satisdatio
- satisdatō
- satisdator
- satisdo
- satisfacio
- satisfactio
- satisfactiōnālis
- satisfactus
- satisfēcī
- satisfīo
- satius
- satīva
- satīvus
- sator
- satrapa
- satrapēs
- satrapīa
- Satricānī
- Satricum
- satur
- << >>
- 1. sati|o, āre, āvī, ātum
- Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: BBA (3)
- Jokantas 1936
1. satio 1 [satis]
1) pasotinti, prisotinti †cibus aliquem satiat; *satiatae canes sanguine erili; trop. Romanus somno satiatus L; animum, *famem diram, aviditatem legendi; †satiatus prosperis adversisque užtektinai pažinęs laimę ir nelaimę.2) trop. prisotinti iki įgrisimo, pass. sočiai turėti, bodėtis kuo *nimis longo ludo satiatus; su gen. *satiata caedis dextra.
- Kuzavinis 2007
- 1. sati|o, āre, āvī, ātum vt [satis] 1. pasótinti, prisótinti (agnōs Lu; canēs O);2. prk. paténkinti (dēsidēria C); ~āre famem O numalšìnti al̃kį; ~ātus somnō L geraĩ išsimiegójęs;3. prk. pérsotinti; įgrìsti, nusibósti, nuvárginti; mē nunquam ~āre potuit ōrātio C (jõ) kalbà mán niekadà negalė́jo nusibósti
- 1. sati|o, āre, āvī, ātum vt [satis]