- satrapīa
- Satricānī
- Satricum
- satur
- satura
- Saturae palūs
- saturātio
- saturātor
- saturēja
- Saturējānus
- Saturējum
- saturic-
- saturitās
- Sāturnālia
- Sāturnālicius
- Sāturnia
- Sāturnīnus
- Sāturnius 1
- Sāturnius 2
- Sāturnus
- saturo
- satus 1
- satus 2
- satyriscus
- satyrus
- sauciātio
- saucio
- saucius
- Saūl
- Sauromatae
- sāv-
- sāvillum
- sāviolum
- sāvior
- sāvium
- sāviunculum
- Saxa Rubra
- saxātilēs
- saxātilis
- saxētum
- saxeus
- saxificus
- saxifraga
- saxifragus
- Saxonēs
- Saxonia
- saxōsus
- saxulum
- saxum
- Saxum Sacrum
- << >>
- satyr|us, ī m
- Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), vyriškoji, bendrinis. Skiemenys: BBB (3)
- Jokantas 1936
satyrus, ī m [σάτυρος]
1) satyras, Bakcho palydovas pasišiaušusiais plaukais, kumpa nosim, ilgomis smailiomis ausimis, su uodega, papr. pl. satyri; romėnų poetai gretina su faunais, todėl vaizduoja ir su ožio kojomis bei ilgais ragais.2) (pl.) graikų satyrinė drama, linksma tragiškosios trilogijos pabaiga, kur šalia tragiškųjų didvyrių pasirodydavo satyrų choras.
- Kuzavinis 2007
- satyr|us, ī m [gr.] 1. satỹras, Bakcho palydovas; pl. ~ī satỹrai, miškų ir laukų dievaičiai, nuolatiniai Bakcho palydovai, romėnų tapatinti su faunais, Lu, H, O;2. pl. ~ī (graikų) satỹrinė dramà (linksma tragiškosios trilogijos pabaiga, kur pasirodydavo satyrų choras) H;3. satỹras (beždžionių rūšis) PM
- satyr|us, ī m [gr.]