sub-icio, iēcī, iectum 3 [sub-iacio] 1)
a) pamesti po, padėti po, pakišti, pabrukti sublicas pro ariete; epistolam sub pulvinum
N; su
dat. cervices securi; moenibus ignem; aedes colli
L pastatyti pakalnėje; castra urbi
L pastatyti stovyklą prie pat miesto;
trop. res, quae sensibus subiectae sunt pojūčių pagaunami; aliquid cogitationi suae patiekti = apsvarstyti.
b) trop. paduoti keno valiai, pavergti, pajungti *parcere subiectis; su
dat. populi Romani imperio subiecti; Gallia securibus subiecta; Caesari, legibus;
filosof. formae cuique generi subiciuntur priklauso rūšys;
subst. subiecta, ōrum
n subordinuotos sąvokos; išstatyti pavojui, atiduoti, pamesti Galliam servituti; navigationem hiemi; sub praeconem parduoti iš varžytynių; subiectum est ius libidini tribuniciae.
2) pastatyti vietoje ko, pakeisti librum alterum signatum subiecit
N; aliud verbum pro verbo proprio; testamenta suklastoti; subicitur Metellus, qui rem distrahat.
3)
a) mesti į viršų, kelti inter carros rotasque mataras ac tragula;
*discum in aëra; regem in equum
L;
trop. *flamma subiecta kylanti liepsna.
b) iš žemesnės vietos privesti aciem collibus Pompeianis; se iniquis locis prisiartinti.
4) perduoti Sullae libellum malus poeta subiecit;
trop. įkalbėti, įteigti, įkvėpti spem alicui
L; cupio mihi ab ipso subici, si quid forte praetereo; mihi subiciens, quae dicerem; s. sibi aliquid įsivaizduoti.
5) žodžiu ar raštu
pridėti, prikergti, į tai atsakyti *syllabam longam brevi;
*vix pauca furenti; rationem.
NB. žiūr. subiectus.
