Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • super|us, a, um
  • Būdvardis, 2/1 linksniuotė (taisyklinga), 3 galūnių. Skiemenys: BBB (3)
  • Sirvydas 1642
    • Gorny. Superus, ſupernus, montanus. Kalningas, aukſztay eſſus.
    • Nápowietrzne rzeczy, Res ſuperæ, meteora. Vnt oriniey dayktay.
    • zwierzchny, Supernus, ſuperus, Wirſzutinis.
  • Jokantas 1936
    • superus 3 (nom. sing. m superus Liv. Andr., super Cato, šiaip nesutinkamas) [super]
      I. posit. viršuje esąs, viršutinis, aukštasis, aukštybių ut omnia supera, infera videremus; *supero regi caelicolûm; mare Adriatikos jūra; spectatores rerum superarum et caelestium; *s. ab oris iš šio (žmonių) pasaulio (prieš. požemio pasauliui); dii superi arba ties. *superi dangaus dievai (prieš. požemio pasauliui arba žmonėms); *flectere si nequeo superos, Acheronta movebo; *terris iactatus et alto vi superum; subst. n de supero vulnerare.
      II. comp. superior, ius
      1) aukštesnis, aukščiau esąs inferiore spatio vacuo relicto superiorem partem collis castris compleverant; de (ex) superiore loco impetum faciunt nuo aukštumos, iš viršaus; domus viršutinė namų dalis; castra aukštesnioji stovyklos dalis.
      2) trop.
      a) apie laiką ir eilę: ankstesnis, anksčiau buvęs, pirmesnis, prieš tai buvęs superiore anno; superioribus diebus; quid proxima, quid superiore nocte egeris; addunt ad superiores (prie esamųjų) totidem naves N; uxor, coniuratio, facinus; omnes aetatis superioris vyresniojo amžiaus.
      b) apie laipsnį, galią: aukštesnis, vyresnis, aukščiau stovįs superioris ordinis nonnulli aukštesniojo rango; in superiores ordines legionis traduci; su abl. multo superiores bello esse coeperunt; vi potius superiores quam iustitiā pares; numero, equitatatu, fortūnā superiores.
      III. sup.
      A. suprēmus 3
      1) aukščiausias, labai aukštas *montes kalnų viršūnės; trop. Juppiter, supplicium; *rex ipse Jovis de gente suprema.
      2) trop. apie laiką: kraštutinis, galutinis, paskutinis *Turne, in te suprema salus; supremis testamenti verbis; *sole s. vakare; apie mirtį: dies s. mirties diena; obire diem supremum N įžengti į mirties dieną = mirti; s. dies alicuius laidotuvių diena; *finis mirtis; *ignes laužas; *honos paskutinė pagarba (= laidotuvės su jų ceremonijomis); cura prieš savo mirtį; *sors Troiae žlugimas; subst. suprēmum, ī n *ad s. ventum est prieita prie tikslo; *suprēma, ōrum n paskutiniai momentai, paskutinė valia, paskutinė pagarba; adv. *suprēmum paskutinį kartą.
      B. summus 3
      1) aukščiausias s. iugum montis kalno viršūnė; s. montes kalnų viršūnės; s. pectus viršutinė krūtinės dalis; subst. summum, ī n kas aukščiausia, didžiausia aukštuma, viršūnė collis a summo aequaliter declivis iš viršaus; a s. bibere iš aukščiau pradedant, iš eilės; in summo constiterant aukštumoje; *summum tecti šelmuo; *summa Lycaei viršūnė; ad summum perducere, pervenire iki aukščiausio laipsnio.
      2) trop.
      a) apie laiką: paskutinis erat hiems summa visai artinosi prie galo; senectus giliausia; aestas pats vidūvasaris; *summo carmine dicetur Nox paskutinėje giesmėje, į galą.
      b) pagal laipsnį: aukščiausias, didžiausias, svarbiausias, vyriausias honestum est summum bonum; erat in eo summa humanitas N; sine summa industria N; in summa paupertate decessit N; summo loco natus; consensus bendras; s. ius s. iniuria griežčiausias įstatymų taikymo teisingumas gali būti didžiausia moralinė skriauda; omnia summa facere kas tik galima; summae rei diffidens sprendžiamuoju mūšiu; s. res svarbiausi reikalai; dimicare de summis rebus N dėl aukščiausios galios; summo rei publicae tempore didžiausiame pavojuje; quae ad s. rem publicam pertinent kas liečia bendrą valstybės gerovę; subst. ad summum pervenire prie didžiausio tobulumo; — adv. summē aukščiausiu laipsniu; s. contendere, cupere. — adv. summum daugiausia triduo illum aut summum quadriduo esse periturum; quattuor aut summum quinque sunt inventi; NB. žiūr. summa.
  • Kuzavinis 2007
    • super|us, a, um adj. [1. super] (comp. ~ior C, sup. suprēmus ir summus C, H)
      1. viršujè ẽsantis, viršutìnis; aukštàsis, aukštýbių, dangaũs (diī C, H); ~ae rēs C dangaũs reiškiniaĩ; dangùs;
      2. antžemìnis, žẽmės (aurae, ōrae V)