- supputātio
- supputātor
- supputātōrius
- supputo 1
- supputo 2
- suprā 1
- suprā 2
- suprādictus
- suprālātio
- suprālātus
- suprāscando
- suprēma
- suprēmum 1
- suprēmum 2
- suprēmus
- sur-
- sūra
- surculōsus
- surculus
- surdaster
- surdēsco
- surditās
- surdo
- surdus
- surēna
- surgo
- surio
- surpiculus
- surpite
- surpuit
- surrēctio
- surrēctus
- surrēmigo
- Surrentīnī
- Surrentīnus
- Surrentum
- surrēpo
- surreptīcius
- surrēxe
- surrēxī
- surrideo
- surrigo
- surringor
- surripio
- surrogo
- surruo
- surrupio
- sūrsum
- sūrus
- sūs 1
- << >>
- surripio
- Nuoroda. Skiemenys: LBBA (4)
- Susiję: subreptus 2; subripio; surrupio; surpite; surpuit
- Jokantas 1936
sur-ripio (surrupio P), ripuī, reptum 3 (imper. praes. *surpite, ind. perf. surpuit P, conj. perf. surrepsit P; ind. plsqpf. *surpuerat; conj. praes. surrupiat P; inf. perf. surrupuisse P) [rapio] slapta paimti, nudėti kur, pavogti aliquid ab aliquo; libros ex bibliotheca; filium ex custodia; trop. virtus nec eripi nec surripi potest; multa a Naevio; *unum me surpite (= surripite) morti; *diem nenaudingai praleisti; surripi išvengti bausmės (apie kaltinamąjį).
- Kuzavinis 2007
- surripio = subripio
