sustento

sustent|o, āre, āvī, ātum
Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LLA (3)

Sirvydas 1642
- Wſpomágam kogo, Subleuo aliquem, ſubuenio inopi, ſuſtento aliquẽ, Pagałbu kam darau.
- Wychowam śię tym, wyzywię śię, Meam tenuitatem hoc cenſu ſuſtẽtare poſſum, ſuſtento me his ſumptibus. Tuo iźſigaywenu, paſipeniu.
- Wychowam śię tym, wyzywię śię, Meam tenuitatem hoc cenſu ſuſtẽtare poſſum, ſuſtento me his ſumptibus. Tuo iźſigaywenu, paſipeniu.
- záſtánawiam ſię. Conſiſto, inſiſto, ſuſtento me. aźuſiſtabdźiu.
- źywię kogo, źywność dáię, Educo as, alo, ſuſtẽto. Peniu.
- źywię ſię, Suſtento me, tolero vitam. Peniuoſi.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- sustento 1 [intens. iš sustineo]
  1)
  
  a) laikyti iškėlus, palaikyti, neduoti kristi, paremti *fratrem ruentem dextrā; †seque et arma; trop. amicum omnibus copiis; res publica meis laboribus et periculis sustentata; me una consolatio sustentat; valetudinem išlaikyti; †Caecina sustentat aciem neleidžia trauktis; †Arminius sustentabat pugnam; litteris sustentor et recreor; *Troianas opes.
  
  b) trop.
  
  α) išlaikyti, išmaitinti exercitum; plebem frumento L; familiam T.
  
  β) kokį sunkumą išlaikyti, iškęsti, nepritrūkti kantrybės maerorem, belli difficultates; aegre sustentatur is dies vos tą dieną išlaikome; legionum impetum; †paupertatem; absol. laikytis.
  
  2) sulaikyti, suturėti †hostem; paulisper a rege sustentati S; atidėti, atidėlioti aedificationem ad tuum adventum; diu sustentatum id malum patrum consiliis.

Kuzavinis 2007
- sustent|o, āre, āvī, ātum vt [int. iš sustineo]
  1. laikýti iškė́lus, palaikýti, nedúoti krìsti (aliquem ruentem dextrā V);
  
  2. prk.
  
  1) palaikýti, parem̃ti (amīcum omnibus cōpiīs C); pastìprinti (valētūdinem C);
  
  2) išlaikýti, maitìnti (familiam Te; exercitum C);
  
  3) pakélti, iškę̃sti (inopiam C);
  
  4) atlaikýti, įsténgti sulaikýti (impetum legiōnum T);
  
  5) laikýtis, nepasidúoti Cs;
  
  6) atidė́ti, atidėlióti (aliquid ad adventum alicūjus C);
  
  7) vìlkinti, (už)del̃sti (bellum L)