- testimōniālis
- testimōnium
- testis 1
- testis 2
- testor
- testū
- testūdinātus
- testūdineus
- testūdo
- testula
- testum
- tetanicus
- tetanus
- tetendī
- tēter
- Tēthȳs
- tetigī
- tetrachmum
- tetrachordon
- tetrachordos
- tetragōnum
- tetrameter
- tetrāns
- tetrao
- tetrarchēs
- tetrarchia
- tetrasticha
- tetrastrophī
- tetrastrophos
- tetrastȳlon
- tetrastȳlos
- tetrax
- Tetrica
- tetricus
- tetrinnio
- tetrissito
- Teucer
- Teucrī
- Teucria
- Teucrius
- Teucrus 1
- Teucrus 2
- Teus
- Teutatēs
- Teuthrantēus
- Teuthrantius
- Teuthrās
- Teutoburgiēnsis saltus
- Teutonēs
- Teutonī
- << >>
- tetrarch|ēs, ae m
- Daiktavardis, 1 linksniuotė (graikiška), vyriškoji, bendrinis. Skiemenys: ALL (3)
- Jokantas 1936
tetrarchēs, ae m [τετράρχης] kunigaikštis, kurs valdė ketvirtąją šalies dalį, tetrarchas; titulas romėnų duodamas tiems kunigaikščiams, kurie nors turėdavo karališką valdžią, bet karaliaus titulo turėti negalėjo.
- Kuzavinis 2007
- tetrarch|ēs, ae m [gr.] 1. tetráchas (šalies ketvirtosios dalies valdytojas) C, Vlg;2. kunigáikštis Sl
- tetrarch|ēs, ae m [gr.]