torus

tor|us, ī m
Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), vyriškoji, bendrinis. Skiemenys: BB (2)

Sirvydas 1642
- Loſzko, Grabatus, lectus, torus. łowa, patałas.
- Loźe do ſypiánia, łoſzko, Cubile, lectus, torus. Lowa, patałas.
- pośćiel, Stratum, torus, lectus. patałas.
- záponká, Torulus aureus, torus, bulla aurea, ornamentum aureum pileorum. Seta aukſina.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- torus, ī m
  1)
  
  a) susukta virvė, iš čia vilkstė prie vainiko addit aliquos ut in corona toros.
  
  b) raumuo tori lacertorum; *colla tument toris; *comantes excutiens cervice toros karčiais apaugusius sprando raumenis.
  
  2)
  
  a) guolis †praebuit herba torum.
  
  b) čiužinys, duknos, priegalvis †t. impositus lecto.
  
  c) lova, patalas *in toro cubare; *consors arba socia tori žmona; *sacra tori vestuvių iškilmės; mirties patalas.
  
  d) aukštesnė arba atsikišusi vieta *tori riparum.

Kuzavinis 2007
- tor|us, ī m
  1. iškilumà, ìškyša; kyšulỹs (rīpārum V);
  
  2. susuktà vir̃vė; vìlkstė, kìlpa, mãzgas (fūnis Ca);
  
  3. raumuõ (lacertōrum C);
  
  4. guõlis; gul̃tai; lóva; pãtalas; čiužinỹs O etc.;
  
  5. vedýbinė lóva; méilės ryšỹs (obscēnus O); sacra ~ī O vedýbos, vestùvės; cōnsors (socia) ~ī O žmonà;
  
  6. mirtiẽs pãtalas; katafálkas; ~ōs exstruere V sustatýti katafálkus