- uterus
- utervīs
- utī 1
- ūtī 2
- ūtibilis
- Utica
- Uticēnsēs
- Uticēnsis
- ūtile
- ūtilis
- ūtilitās
- ūtiliter
- utinam
- utiquam
- utique
- ūtor
- utpote
- utputa
- utquid
- utquomque
- utrālibet
- utrārius
- utrāsque
- utriculārius
- utriculus 1
- utriculus 2
- utrimque
- utrimquesecus
- utrinde
- utrō
- utrōbi
- utrōbīque
- utrōlibet
- utrōque
- utrubi
- utrubīque
- utrum 1
- utrum 2
- utrumnam
- utut
- ūva
- ūva crespīna
- ūveo
- ūvēsco
- ūviditās
- ūvidulus
- ūvidus
- ūvifer
- ūvor
- ūvula
- << >>
- 1. utricul|us, ī m
- Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), vyriškoji, bendrinis. Skiemenys: ABBB (4)
- Sirvydas 1642
-
Kázub, z łubku, z ſkory drzewney. Vtriculus ex cortice molli, vel alburno aut libro. Aukſzlis. - Lupiná, łuſzczyná, obłupina grochu, etc. Tumica lupini valuuæ, vtriculus, concha, follicul[us] Kiauſzas, kiautas, łukſztas, odełe, nuołuopa.
- ſzupinka, Gluma grani, vtriculus, Kiautas.
-
- Kuzavinis 2007
- 1. utricul|us, ī m [dem. iš 1. uter] maišẽlis, pūslė̃ Ap, Pt