vānus

vān|us, a, um
Būdvardis, 2/1 linksniuotė (taisyklinga), 3 galūnių. Skiemenys: LB (2)

Sirvydas 1642
- Czczy. Vacuus, inanis & caſſus, vanus. Tuśćias.
- Fántáſtykuię. Imaginor figmenta vana, fingo puerilia, voluo animo inutilia. ~~Niekud~~ [Niekus] muſtau, źiedźiu, waydinu, waydus darau.
- Fiutá, Vanus, futilis homo. Niekus, niekadaris.
- Márny, proźny, nikczemny. Inanis, vanus, euanidus. Niekam nederus.
- Proźny, Vanus, inanis. Tuſzćias.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- vānus 3 su comp. ir sup.
  1) tuščias, plonas, bekūnis vanior iam erat hostium acies L; ne v. urbis magnitudo esset L miestas palyginus su jo didumu mažai apgyventas; *imago mirusio šešėlis; subst. †manus in vanum lapsa į tuščią orą.
  
  2) trop.
  
  a) tuščias, bergždžias, niekingas, veltui, be reikšmės res L, oratio, fides L, *spes, preces; vanam sine viribus iram esse L; ut pila non vana caderent L; subst. ex vano criminatio erat L iš piršto išlaužtas; ad vanum redigi pavirsti niekais.
  
  b) melagingas, tuščias, įsivaizduotas, girpelniškas orationi vanae crediderunt; *non vani senes patikimi; *non fortuna me vanum mendacemque finget; v. auctor est L visiškai nepatikimas; †vanissimus quisque kiekvienas lengvapėdis, vėjavaikis.

Kuzavinis 2007
- vān|us, a, um adj. (comp. ~ior L, sup. ~issimus Pt)
  1. tùščias, bè niẽko; arista ~a V tuščià várpa;
  
  2. neturinìngas, meñkas, niẽkam ver̃tas (ōrātio C);
  
  3. ber̃gždžias, bereikalìngas, vel̃tas (precēs O); nevỹkęs, nenusisẽkęs (imāgo H);
  
  4. netaiklùs (ictus L);
  
  5. apgaulìngas, melagìngas (spēs O); netìkras (victōria L); nepàtikimas (auctor L);
  
  6. nerim̃tas, lengvabū̃dis, vė́javaikiškas (puella Ti);
  
  7. tuščiagar̃bis, girklùs, pagyrū̃niškas; pasipū̃tęs, išpuĩkęs C etc.;
  
  8. vėl. negaliójantis (testāmentum Dig)