ventus 1

1. vent|us, ī m
Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), vyriškoji, bendrinis. Skiemenys: LB (2)

Sirvydas 1642
- Ciſźa ieſt, ćiſzeie wiátr rc. Tranquillum eſt, quieſcunt venti, trãquillitas eſt, miteſco. Lowes weias, metes oras, tiłus oras.
- Náwietrzny, Expoſitus ventis. Weinis.
- potaczam ſię, Titubo, vacillo à vino, morbo, vento, &c. Swerdu, ſwerdineiu.
- powiewa, Ventilat ventus. puſto weias, pućia.
- Przewiewa wiatr, Perflat ventus, perpućia weias.
- Wiatr, Ventus. Weias.
- wieie wiatr, dmie. Flat, ſpirat ventus, Pućia weias.
- wietrzę co, przewietrzam, Expono ventis, ventilo. wedinu.
- Wzwiatr, Aduerſis vẽtis. Prieſz weius, prieśingays weieys.

Daukantas 1838
- Ventus, i, m. wies.

Jokantas 1936
- ventus, ī m
  1) vėjas secundus palankus, adversus nepalankus, priešingas; v. aquilo, boreas N šiaurės vėjas; venti septentriones; v. corus šiaurės vakarų; ventus cadit L aptilsta; v. se circumagit L atsigręžia; *dare verba ventis nelaikyti žodžio; ventis remis iš viso vieko, visomis priemonėmis.
  
  2) trop. vėjas, audra, pūtimas, dvelkimas omnibus ventis invidiae circumflari; venti secundi fortunae N; ventum popularem esse quaesitum liaudies malonė; omnes rumorum et contionum ventos colligere.

Kuzavinis 2007
- 1. vent|us, ī m
  1. vė́jas (adversus Cs); ~us secundus Pl palankùs vė́jas; ~us cadit L vė́jas tìlsta; ~us sē circumagit L vė́jas atsìsuka ìš kitõs pùsės; ◊ dare verba in ~ōs O tuščiaĩ kalbė́ti; dare verba ~īs O nesilaikýti žõdžio; quicumque ~ī erunt C kokiẽ vė́jai bepū̃stų, t. y. kokià padėtìs bebū́tų; ~īs rēmīs facere aliquid C darýti ką̃ ìš visų̃ jėgų̃, visomìs príemonėmis;
  
  2. prk.
  
  1) palankùmas; ~us populāris C liáudies palankùmas;
  
  2) audrà, sukrėtìmas, nẽganda; aliōs vīdī ~ōs C mačiaũ kitókių audrų̃;
  
  3) gañdas, paskalà; rūmōrum ~ōs colligere C gáudyti skleĩdžiamus gandùs;
  
  4) dvel̃ksmas, pūtìmas V, O;
  
  5) pl. ~ī dùjos; ~ōs ēmittere Co išléisti dujàs, pagadìnti órą;
  
  6) gãzas, pusiáu pérmatomas audinỹs (textilis Pt)