Thesaurus Latino-Lituanicus

a) nuo, į šalį (depono, decedo; ir desum, deficio, demens).

b) nuo, žemyn (decurro, deicio).

c) trop. iki galo, visiškai (debello, decerto). Kaipo praep. c. abl. de reiškia pirmykščiai judėjimo išeinamąjį punktą:

1) vietos atžvilgiu: nuo, iš de turri se deicere; de colle decurrere; *labi de coelo; de digito anulum detrahere; de finibus suis exire; de Assyria revocavit exercitum; palam de sella ac tribunali pronuntiare; de manibus effugere; de aliquo audire iš keno lūpų; de epistola recitare; de scripto dicere; de tergo P iš užpakalio; kilmei pažymėti: homo de plebe.

2) laiko atžvilgiu: dar metu, tuojau po de nocte, de die naktį, dieną; de multa nocte pačioje nakties glūdumoje; navigare de mense Decembri gruodžio mėnesyje; non bonus est somnus de prandio P; diem de die L diena iš dienos; de tertia vigilia profectus est.

a) vietoj gen. part. iš fidelissimum de servis suis mittere; quattuor de novem; quemvis de iis; nemo de consularibus; pauci de nostris.

b) apie medžiagą, iš kurios kas padaryta: iš *signum de marmore factum; *verno de flore coronā; trop. de meo iš mano gera; de publico iš valstybės lėšų.

4) pažymint priežastį:

a) iš, dėl eadem de causa; flere de filii morte; de re publica dolere; mihi de vento condoluit caput P; *passu de vulnere tardo; išsireiškimuose pažinimo: de gestu intellego, quid respondeas.

b) pagal de meo more; de vestra sententia; de ratione P pagal sąskaitą; de eius consilio T.

a) ko dėliai kas daroma ar atsitinka: dėl de libertate pugnare; certamen est de principatu; metuere de coniuge; quid faciam de vobis?

b) prie verba dicendi et declarandi: apie de philosophia disserere; de pace facta certiorem facere; verissime de virtute iudicare; prie subst. fama de interitu Clodii; opinio hominum de te; tertius de vita beata liber.

c) atžvilgiu de numero dierum servare fidem; quod fecerit de oppugnatione castrorum.

6) adverbialiuose posakiuose: de integro iš nauja, de cetero pagaliau.

1. (krypčiai) nuõ; ìš; dētrahere ānulum ~ digitō Te nutráukti žíedą nuõ pir̃što; dējicere sē ~ mūrō Cs šókti nuõ síenos; ~ fīnibus exīre Cs išeĩti ìš krãšto; lābī ~ caelō Vlg krìsti ìš dangaũs;

2. (laikui) metù; tuõj põ; ~ nocte Te naktiẽs metù, nãktį; ~ prandiō Pl tuõj põ pùsryčių; diem ~ diē L dienà ìš dienõs;

3. (su žodžiais, reiškiančiais kalbė́ti, rašýti, sprę́sti, kláusti ir pan. – verba dīcendī et dēclārandī) apiẽ; dė̃l; ~ philosophiā disserere C sámprotauti apiẽ filosòfiją; sermo ~ amīcitiā C pókalbis apiẽ draugỹstę; ~ tē fābula narrātur H apiẽ tavè kal̃bama; ~ mortuīs aut bene, aut nihil (Diogenēs) apiẽ mìrusiuosius arbà geraĩ, arbà niẽko; flēbat uterque nōn ~ suō suppliciō C kiekvíenas ver̃kė nè dė̃l sàvo neláimės; hostēs ad Caesarem legātōs ~ pāce mīsērunt Cs príešai pàsiuntė pàs Cèzarį pãsiuntinius (tar̃tis) dė̃l taikõs;

4. (žymint medžiagą, iš kurios kas padaryta) ìš; sīgnum ~ marmure O statulà ìš mármuro; vernō ~ flōre corōna O vainìkas ìš pavãsario žiedų̃; ~ nihilō nihil fit Lu ìš niẽko niẽkas neatsirañda; ~ pūblicō C ìš valstýbės lė́šų;

5. (žymint visumą, iš kurios imama dalis – gramatinis dalies kilmininko sinonimas) ìš; fidelissimus ~ servīs C patikimiáusias ìš vergų̃; ūnus ~ multīs C víenas ìš daũgelio; nēmo ~ nōbīs C niẽkas ìš mū́sų; homo ~ plēbe C žmogùs ìš liáudies;

6. (priežasčiai)

1) dė̃l; ìš; eā ~ causā Cs dė̃l tõs priežastiẽs; flēre ~ fīliī morte C raudóti dė̃l sūnaũs mirtiẽs; ~ integrō C ìš naũjo; ~ gestū intellego, quid respondeās C ìš gèsto suprantù, ką̃ atsakýsi; ◊ ~ gustibus nōn est disputandum dė̃l skõnio nesigiñčijama;

2) pagal̃; ~ meō mōre Se pagal̃ màno pãprotį; ~ ratiōne Pl pagal̃ są́skaitą;

7. (ko dėlei kas daroma ar atsitinka) dė̃l; ùž; ~ lībertāte pugnāre C kovóti dė̃l láisvės (ùž láisvę);

8. (retai, žymint įnagį; verčiama vienu įnagininku): percussa ~ cuspide O sužeistà íetimi