falsus 3 (adv. -ē, dažniau -ō „melagingai“) su comp. ir sup. [ptc. iš fallo] a) apgautas, apsirinkąs, klystąs haud falsus sum
P aš esu tikras; falsus es
T tu klysti; nec falsus vates fuit
L;
†ut trepidi et falsi nuntiarent klaidingai; neque ea res me falsum habuit
S aš tame dalyke neapsigavau.
b) apie abstraktus: klaidingas, tuščias, niekingas, bergždžias spes, rumor, suspicio, fama, timor.
c) netikras, pramanytas, suklastotas, melagingas testimonia, testis, accusator,
*genitor,
*pater.
d) melagingas, veidmainiškas, apgaulingas homo
S, verba
P;
†ne falsi intellegerentur;
subst. falsus, ī
m melagius, apgavikas; falsum, ī
n netiesa, melas, apgavimas, klaida f. dicere, proferre, scribere, sentire; falsa admiscere veris;
*tela in falsum iacere veltui.
