ambiguus

ambigu|us, a, um
Būdvardis, 2/1 linksniuotė (taisyklinga), 3 galūnių. Skiemenys: LBBB (4)

Sirvydas 1642
- Oboſtronny, Indifferens, in vtramq[ue] partem valet, ambiguus, neutrius partis. Abiſzalinis.
- Niepewny, Incertus, dubius, ambiguus. Abeioiamas, abeiotinas.
- Wątpliwy, Dubius, ambiguus. Abeiotinis, abeioiamas.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- ambiguus 3 (adv. -ē) [ambigo] į abi pusi linkstąs:
  a) atmainingas, dvejopas *viri = Centauri, pusiau žmonės pusiau arkliai; *lupus vilkatekys; ambiguum nomen invidiae dviprasmis; per ambiguum favorem L rodant palankumo abiem partijom; natum ambiguo inter marem et feminam sexu infantem L dvilytis, hermafroditas.
  
  b) trop.
  
  α) svyruojąs, netikras, abejotinas haud ambiguus rex L kurs tikrai bus karalium; †ambiguus imperandi netikras, ar paimti valdžią; a. futuri; ambigue pugnare; res partim falsae, partim ambiguae; subst. in ambiguo est P netikra, abejotina; †pro certis ambigua malebat.
  
  β) dviprasmis, neaiškus scriptum, verba, oracula; verbo aut sermone; subst. ex ambiguo nascitur controversia; ambigua distinguere.
  
  γ) nepatikimas auctor, fides L; puer ingenii ambigui.

Kuzavinis 2007
- ambigu|us, a, um adj. [ambigo]
  1. abišãlis, abipùsis (favor L);
  
  2. atmainìngas, nepastovùs; dvejópas; ~ī virī O kentáurai (pusiau žmonės, pusiau arkliai);
  
  3. prk.
  
  1) dviprãsmis (dicta O); neáiškus, miglótas (ōrācula C);
  
  2) nepàtikimas (auctor O);
  
  3) abejótinas, netìkras (victōria L);
  
  4) giñčytinas, giñčijamas (ager L);
  
  5) netvìrtas, pakrìkęs (domī rēs T);
  
  4. svyrúojantis, dvejójantis, abejójantis T;
  
  5. kìtas, añtras; ~a Salamīs H naũjas Salamìnas (Kipre)