- inculpo
- incultē
- incultus 1
- incultus 2
- incultus 3
- incumba
- incumbo
- incūnābula
- incūnctanter
- incūrābilis
- incūrātus
- incūria
- incūriōsē
- incūriōsus
- incurro
- incursio
- incurso
- incursus 1
- incursus 2
- incurvātio
- incurvēsco
- incurvīsco
- incurvo
- incurvus
- incūs
- incūsātio
- incūsātor
- incūso
- incussī
- incussus 1
- incussus 2
- incustōdītus
- incūsus
- incutio
- indāgātio
- indāgātor
- indāgātrīx
- indāgo 1
- indāgo 2
- indaudio
- inde
- indēbitus
- indecēns
- indecenter
- indecentia
- indeceo
- indēclīnābilis
- indēclīnātus
- indecorē
- indecoris
- << >>
- in|cūs, cūdis f
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LL (2)
- Sirvydas 1642
-
Nákowalnia, kowádło. Incus, udis. Preykałas.
-
- Jokantas 1936
- incūs, cūdis f priekalas eandem incudem tundere nuolat užsiimti tuo pačiu darbu; *incudi reddere versus perdirbti; †iuvenes in studiorum incude positi.
- Kuzavinis 2007
- in|cūs, cūdis f [1. in + cūdo] príekalas H, C; ~cūs īnfanda J baisùs príekalas (ginklams kalti); ~cūdī reddere versūs H pérdirbti eilė́raštį; ◊ eandem ~cūdem tundere C (nuõlat) daužýti tą̃ pãtį príekalą, t. y. nuolatõs dìrbti tą̃ pãtį dárbą