īnstrūmentum

īnstrūment|um, ī n
Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), niekatroji, bendrinis. Skiemenys: LLLB (4)

Sirvydas 1642
- Autentyk. Literæ locupletis auctoritatis, authenticum inſtrumẽtum. Gromatos, łákſztay twirti árba druti.
- Moniment, dokument. Monimentum tabulæ, inſtrumentum. Suraſzaſz vnt tieſos padaritas.
- Nárzędźie. Arma, orũ. inſtrumentum, organum, &c. Ruźios.
- Oryginał, Tabulæ authenticæ, originale inſtrumentum vel exemplum, Ariginalas.
- owcug, Inſtrumentum, quo calceum pedi inducimus. Repłełes.
- pilnik do bićia piły, Inſtrumentum percutiendæ pilæ, pertica pililudiorum. Mućinikas.
- Pochwá, Vagina, theca alicuius inſtrumenti. Makſztis.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- īnstrūmentum, ī n [instruo]
  a) padargas, pabūklas, rykas aratorum, sutoris, castrorum, militare, belli; †culinarum argentea; in agris minore instrumento remanere ūkio padargai; *anilia drabužiai, nešysta.
  
  b) trop.
  
  α) priemonė, pragumas naturae, regni; cum instrumenta virtutis in libidine consumeret; †vitae sąlygos; ad obtinendam sapientiam; oratoris.
  
  β) įrodymo priemonė, dokumentas ut praeclarum i. tribunatus ad aliquem deferre posses.

Kuzavinis 2007
- īnstrūment|um, ī n [īnstruo]
  1. į́rankis, į́nagis; padárgas; ~um villae C (rūsticum Ph) žẽmės ū́kio į́rankiai; ~um venātōrium PJ medžiõklės reĩkmenys; ~a culinārum Ju virtùvės rakándai;
  
  2. ãpdaras, ãptaisas; ~a anīlia O senų̃ móterų drabùžiai; ~a libellōrum O knỹgų aptaisaĩ (puõšmenos);
  
  3. prk.
  
  1) dúomenys (causārum C);
  
  2) príemonė (rēgnī C); ~a vītae S gyvẽnimo są́lygos;
  
  3) dokumeñtas (tribūnātūs C)