Thesaurus Latino-Lituanicus

1) senovėje trečdalis romėnų tautos: Ramnes, Tities, Luceres, trys bendruomenės, iš kurių susidarė romėnų bendruomenė.

2) apskritis, nuovada, triba; Servius Tullius padalino miestą į 4 nuovadas, tribus urbanae, prie kurių ilgainiui prisidėjo 17 tribus rusticae, paskui jų dar padaugėjo iki 31; šios pastarosios buvo laikomos garbingesnės už miesto tribas. Kiekvienas pilnateisis pilietis privalėjo priklausyti prie kurios nors tribos; iš čia: aliquem tribu movere, emovere pašalinti iš tribos. Kiekviena triba turėjo 5 centuriae seniorum ir 5 centuriae iuniorum. Šiuo padalinimu rėmėsi census, karo mokestis (tributum), naujokų ėmimas ir didele dalimi rinkimai; kandidatai jieškodavo rinkikų palankumo taip pat tribomis; iš čia: tribum Papiriam (unam) ferre gauti balsus tik vienos tribus Papiria.

3) trop. pl. †tauta, minia.

1. tribà, núovada:

1) pirmykštis gentinis junginys seniausių laikų Romoje (Romos gyventojai buvę skirstomi pagal kilmę į romėnų (Ramnēs), sabinų (Titiēs) ir etruskų (Lucerēs) tribas) L;

2) teritorinė administracinė Romos apygarda (Servijus Tulijus padalijęs Romą į 4 miestiškąsias ir 17 kaimiškųjų apygardų; vėliau kaimiškųjų apygardų padaugėję iki 31) C etc.; aliquem ~ū movēre C (ēmovēre L) pašãlinti ką̃ ìš trìbos; in ~ūs discurrere L vỹkti balsúoti pagal̃ tribàs; ~um ferre L gáuti balsùs ìš trìbos;

2. prk. pl. ~ūs minià, paprastì žmónės PM, Fl, M