faucēs

fauc|ēs, ium f
Daiktavardis, 3 linksniuotė (mišrusis tipas), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LL (2)
Susiję: faux

Sirvydas 1642
- Paſzczęka, Fauces, roſtrum canum, &c. os. paźundes.
- vśćie gor, rzek dzbana. Oſtium fluminis, os. portus, fauces amphoræ. &c. Itakas upes, etc.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- faucēs, ium f (*sing. abl. fauce)
  1) gerklė, nasrai, ryklė, koserė *aquas faucibus haurire nuryti; *sitis urit fauces; os devoratum fauce cum haereret lupi Ph; trop. f. improbā incitatus Ph godumas; cum faucibus premeretur kadangi jam buvo peilis ant gerklės; Catilina cum exercitu faucibus urget S jau sėdi ant sprando.
  
  2) trop.
  
  a) siauras įėjimas, priėjimas macelli, portūs, portae.
  
  b) žiotys, praraja, kiaurimė, bedugnė patefactis terrae faucibus.
  
  c) dauba, griova, tarpeklis angustissimae L; Etruriae.
  
  d) sąsiauris Hellesponti L; sąsmauga angustiae atque f. Graeciae.
  
  e) upės žiotys.

Kuzavinis 2007
- fauc|ēs, ium f
  1. gerklė̃; ryklė̃; sitis ~ēs ūrit H troškulỹs džiovìna gérklę; ◊ ~ibus tenērī Pl (premī C) bū́ti sučiuptám ùž gerklė̃s, t. y. padėtìs bè išeitiẽs;
  
  2. nasraĩ, žiómenys, žiótys; ēripere aliquem ex ~ibus alicūjus C ištráukti ką̃ ìš kienõ nasrų̃;
  
  3. prk.
  
  1) plyšỹs, kiáurymė, sprógymė, bedùgnė, prarajà (patefactae terrae C);
  
  2) pérėja, tarpẽklis (montis Fl);
  
  3) angà; į́ėja, var̃tai (portūs Cs); korìdorius Vi;
  
  4) są́siauris (Helespontī L); są́smauka (Istmī L);
  
  5) (ùpės) žiótys V