- impraegno
- impraeparātus
- impraescientia
- impraesentiārum
- imprānsus
- imprecātio
- imprecor
- imprēnsibilis
- impressē
- impressī
- impressio
- impresso
- impressor
- impressus
- impretiābilis
- imprīmīs
- imprimo
- improbābilis
- improbātio
- improbātor
- improbātus
- improbē
- improbitās
- improbo
- improbus 1
- improbus 2
- imprōcērus
- imprōcreābilis
- imprōdictus
- improfessus
- imprōmiscuus
- imprōmptus
- improperātus
- impropero
- impropria
- impropriē
- improprietās
- improprius
- imprōsperē
- imprōsperus
- imprōtēctus
- imprōvidē
- imprōvidentia
- imprōvidus
- imprōvīsō
- imprōvīsum
- imprōvīsus
- imprūdēns
- imprūdenter
- imprūdentia
- << >>
- 2. improb|us, ī m
- Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), vyriškoji, bendrinis. Skiemenys: LBB (3)
- Jokantas 1936
im-probus 3 (adv. -ē) su comp. ir sup.
1) negeras, netinkamas merces P, *hiems, *vox.2)a) morališkai blogas, nedoras, neištikimas, niekam vertas, nelemtas, nelabas homo, *puer; non modo i. et fatuus, sed etiam amens; testamentum neteisėtas, lex, *oratio, *dicta, *divitiae; subst. m nedorėlis, netikėlis, išdykėlis; improbe credita pecunia usus est.b) begėdiškas, be gėdos, įžūlus scurra, os, *verba, *carmina.3) trop. be saiko, perdėtas *labor be paliovos, *rabies ventris nepasotinamas, *Hadria nesuvaldomas.
- Kuzavinis 2007
- 2. improb|us, ī m [1. improbus] nedõrėlis, nenáudėlis, piktadarỹs, nevidõnas C