Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • mōnstr|um, ī n
  • Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), niekatroji, bendrinis. Skiemenys: LB (2)
  • Sirvydas 1642
    • Cud. Miraculum, prodigium, portentum, monſtrum, &c. Zinkłas, praiewos [praiewas], ſtebukłas.
    • płod niezwyczayny, Monſtrum, portentum, prodigioſus partus. Nepapraſtas gimimas.
    • potworá, Monſtrum, prodigium, portentum, Rodikłe.
  • Jokantas 1936
    • mōnstrum, ī n [cnf. monstro]
      1) dievų nurodymas, stebuklingas ženklas, stebuklas monstra fiunt P; *signum dedit Tritonia monstris; quia ostendunt, portendunt, monstrant, praedicant, ostenta, portenta, monstra, prodigia dicuntur gera ir bloga prasme.
      2) trop.
      a) baisus sutvėrimas, ermas, baubas, baidas immanissimum ac foedissimum; *monstra veneni bjaurūs nuodai; *monstra deūm Egipto dievai su žvėrių galvomis; m. atque prodigium (apie Katiliną); *remove vera monstra Medūzos galva.
      b) neregėtas, neįtikėtinas dalykas monstra dicere, narrare, nuntiare; non mihi iam furtum, sed m. ac prodigium videbatur su inf.
  • Kuzavinis 2007
    • mōnstr|um, ī n [moneo]
      1. dievų̃ žénklas; stebuklìngas žénklas; stebùklas Ct, V, C;
      2. prk.
      1) pabáisa, baidỹklė, baũbas (horrendum V); apsigìmėlis (mulieris Pl);
      2) nebū́tas dáiktas, neį̃tikimas dalỹkas, kvailỹstė; narrāre ~a C pãsakoti ìš pir̃što išláužtus dalykùs