alapa

alap|a, ae f
Daiktavardis, 1 linksniuotė (taisyklinga), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: BBB (3)

Sirvydas 1642
- Policzek, policzkowánie, Alapa, colaphus, ~~Iſitikimas~~ [Iſztikimas] weydan.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- alapa, ae f antausys, antausinė ducere alicui alapam Ph; paleisdamas vergą ponas suduodavo jam per smilkinį †est sub alapa.

Kuzavinis 2007
- alap|a, ae f
  1. añtausis; ~am alicuī dūcere Ph (dare Vlg) skélti kám añtausį;
  
  2. añtausis (simbolinis gestas, paleidžiant vergą į laisvę); ◊ est sub ~ā Pt matýti, kàd bùvęs vérgas