Thesaurus Latino-Lituanicus

a) Romoje pusiau laisvas valdinys (žemdirbys, piemuo, amatninkas, vėliau taip pat paleistasis į laisvę — c. libertinus L) kurios nors giminės arba šeimynos. Iš savo globėjo (patronus) klientas gaudavo gabalą žemės, už ką jis turėdavo atitarnauti. Patronas apsaugodavo klientą nuo smurto, gelbėdavo nelaimėje ir atstovaudavo jam teisme. Atskiros korporacijos, užkariautieji miestai ir provincijos taip pat dažnai pasiduodavo galingųjų Romos giminių globai, kurių klientais jie ir būdavo vadinami. Imperatorių laikais klientais iš viso būdavo vadinami tie piliečiai, kurie šiokiu ar tokiu būdu tarnaudavo pas didžiūnus ir turtuolius, tuo patikrindami sau išlaikymą ir padėtį.

b) ne Romos valstybėje (yp. keltų ir germanų) — didžiūno tarnautojas, vasalas, lenininkas omnes clientes obaeratosque suos eodem conduxit; kartais ištisos tautos būdavo clientes — globotiniai, bičiuliai kurios nors galingesnės tautos Condrusi sunt Treverorum clientes.

c) trop. globotinis *Bacchi, *iuvenum; †Vespasianus Vitellii c.

1. klieñtas, globótinis (Romoje – patrono globojamas ir nuo jo priklausantis laisvas asmuo) C, L etc.;

2. prk. valdinỹs Cs, T