Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • dissimul|o, āre, āvī, ātum
  • Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LBBA (4)
  • Sirvydas 1642
    • Nieprzeciw mu ſię, Fer illum, non cures, diſſimula eius ineptias. Ne prieśinkis iam, iźkiſti [iźkiſki].
    • Pokrywam ſwoie cnoty, Diſlimulo, occulto, tego, condo, iram, Apwoźiu ſawo darbus.
  • Jokantas 1936
    • dis-simulo 1
      1) padaryti nepanašiu, nepažįstamu, paslėpti *nec se dissimulat ir jis nekeičia tikrosios savo išvaizdos; Achilles veste virum longā dissimulatus erat ilgu drabužiu paslėpė (save) vyrą (esant) = apsimetė moterim; *tauro dissimulante deum paslėpti dievybę.
      2) trop.
      a) paslėpti, slapta turėti, nesiduoti pastebėti neque dissimulari tantum scelus poterat; *febrem; de re S.
      b) apsimesti, veidmainiauti quid dissimulas?; lepide dissimulant, quasi nil sciant P; su inf., su acc. c. inf.
      c) tyčia nekreipti dėmesio, ignoruoti consulatum alicuius; consonantes.
  • Kuzavinis 2007
    • dissimul|o, āre, āvī, ātum vt [dis + simulo]
      1. slė̃pti, dangstýti, maskúoti (capillōs O; nōmen suum O; orīginem Su); ~āre dē conjūrātiōne S slė̃pti sàvo dalyvãvimą są́moksle;
      2. apsimèsti, dė́tis; veidmainiáuti; ~āre sē O dė́tis kitù; ~ant, quasi nīl sciant C jiẽ dẽdasi niẽko nežiną̃;
      3. (týčia) nekreĩpti dė̃mesio, ignorúoti (cōnsulātum alicūjus T); ~āre cōnsonantem Q netar̃ti príebalsio