Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • 2. singulār|is, is m
  • Daiktavardis, 3 linksniuotė (būdvardžio tipas), vyriškoji, bendrinis. Skiemenys: LBLB (4)
  • Jokantas 1936
    • singulāris, e (adv. -iter) [singuli]
      1)
      a) atskiras, pats vienas ne singulari quidem homini semitae patuerunt; aliquos s. ex nave egredientes conspexerant; s. homo privatus; pugna s. dvikova; subst. singulārēs, ium m atskiri raitininkai įsakymams išnešioti (raitoji imperatorių leibgvardija) †ala singularium.
      b) vienam priklausąs, vieno singularis potentia arba singulare imperium N monarchija.
      2) vienintelis, nepaprastas, puikus s. industria, prudentia, fides N; Caesari honores singulares et immortales decrevistis; subst. n pl. duo haec s. L pažymėjimai; bloga prasme: homo singulari cupiditate, audacia, scelere perditus.
  • Kuzavinis 2007
    • 2. singulār|is, is m [1. singulāris]
      1. gram. vienãskaita Q;
      2. pl. ~ēs rinktìniai raĩteliai; raitóji imperãtoriaus leibgvárdija T, CJ