- riscus
- rīsī
- rīsibilis
- rīsio
- rīsor
- rīsus 1
- rīsus 2
- rītē
- rītuālis
- rītus
- rīvālis 1
- rīvālis 2
- rīvālitās
- rīvātim
- rīvo
- rīvulus
- rīvus
- rīxa
- rīxātor
- rīxor
- rīxōsus
- Rōbīgālia
- rōbīgino
- rōbīginōsus
- Rōbīgo
- rōbīgo
- Rōbīgus
- Roboāmus
- rōbor
- rōborārium
- rōborāsco
- rōborētum
- rōboreus
- rōboro
- rōbur
- rōbus 1
- rōbus 2
- rōbustē
- rōbustus
- rōdo
- rogālis
- rogāmentum
- rogātīcius
- rogātio
- rogātiuncula
- rogātor
- rogātum
- rogātus
- rogito
- rogo
- << >>
- Rōbīg|o, inis f
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), moteriškoji, tikrinis. Skiemenys: LLA (3)
- Jokantas 1936
rōbīgo (rūbīgo), inis f [senov. rōbus 3 „raudonas“] 1) rūdis ant metalų *ferrum robigine roditur; dantų puvimas *livent robigine dentes.2) javų rūdis, kūlės *ut mala culmos ēsset (= ēderet) robigo; iš čia Rōbīgo, inis f dievybė, į kurią šaukdavos nuo javu rūdijimo.3) trop. rūdijimas, nieko neveikimas, tingėjimas *ingenium robigine longa laesum.
- Kuzavinis 2007
- Rōbīg|o, inis f (ir ~us, ī m) Robigà, Robìgas, rom. dievybė, saugojusi javus nuo rūdžių, O, La, AG, Vr